Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga, kurios sprendimas vykti į Maskvą švęsti pergalės prieš nacių Vokietiją sulaukė kritiškų vertinimų dėl to, kad nebuvo suderintas su kitų Baltijos valstybių prezidentais, pati pareiškė priekaištų Lietuvos ir Estijos kolegoms ignoruojant jos siūlytas bendras iniciatyvas.
Interviu Lietuvos radijo stočiai "Žinių radijas" V. Vykė-Freiberga pareiškė, kad per trijų Baltijos valstybių vadovų susitikimą Vilniuje lapkritį jiems pritrūko laiko aptarti bendrą poziciją dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino kvietimo atvykti į Pergalės dienos minėjimą gegužės 9-ąją, nes prezidentui Valdui Adamkui teko išskubėti į politinės krizės sureguliavimo misiją Ukrainoje.
"Mes tęsėme konsultacijas telefonu, bet labai greitai pasirodė, kad neįmanoma įgyvendinti to, ką aš siūliau savo kolegoms - tai yra kuo greičiau, jau sausį, paskelbti bendrą Baltijos valstybių deklaraciją, kuri paaiškintų mūsų apsisprendimą - vykti ar ne", - sakė Latvijos prezidentė.
Anot V. Vykės-Freibergos, per penkis su puse jo prezidentavimo metų ji dažnai bandydavo įvairiomis progomis inicijuoti bendrus Baltijos valstybių pareiškimus, susijusius su integracija į NATO, tačiau jai "deja, teko nusivilti, nes to nesugebėjome pasiekti".
Prezidentė taip pat priminė pernai nesėkmingai siekusi bendro trijų Baltijos valstybių protesto Europos Komisijai dėl, jos vertinimu, nepakankamų pieno ir kitų žemės ūkio produktų gamybos kvotų, sutartų per derybas dėl stojimo į ES, todėl pati viena išdėsčiusi nepasitenkinimą Briuseliui už visas tris Baltijos valstybes.
"Šįkart ir vėl buvo aišku, kad bus labai sunku paskelbti bendrą deklaraciją apie tai, ką mums reiškia šitie įvykiai, nepaisant to, kad mūsų istorinė patirtis yra panaši. Tapo aišku, kad bus geriausia, jei kiekvienas prezidentas priims savo sprendimą ir atskirai planuos vizitą", - sakė Latvijos prezidentė.
Paklausta apie Baltijos valstybių gebėjimą bendradarbiauti ir koordinuoti sprendimų priėmimą ateityje, Latvijos prezidentė sakė, kad "mūsų vienybė atsiskleidė veiksmuose, kurių ėmėmės kartu, ir geriausias to pavyzdys - gebėjimas koordinuoti mūsų gynybos planus". Ji pabrėžė laikanti labai svarbiu prioritetu bendrą Baltijos valstybių erdvės kontrolės sistemą, Baltijos gynybos koledžo veiklą ir kitus gynybos projektus.
Ji taip pabrėžė būtinybę Baltijos šalims geriau koordinuoti veiksmus, ginant savo nacionalinius interesus Europos Sąjungoje ir ragino sparčiau tai daryti.
"Mes turime bendrų politinių tikslų, bet kai reikia bendrų deklaracijų, tai reikia daryti greitai, nes pasaulio įvykių tempas yra labai greitas. Mūsų dar laukia sunkus darbas Europos Sąjungos viduje. Dabar, kai esame bloko nariai, turime ne tik stengtis plėsti trišalį bendradarbiavimą, bet ir dirbti kartu priimant sprendimus, kurie susiję su mūsų nacionaliniais interesais, kartu galim imtis lobizmo", - kalbėjo Latvijos prezidentė.
Apie Baltijos šalių vienybę vėl prabilta po to, kai anksčiau šį mėnesį prezidentė V. Vykė-Freiberga pareiškė jau apsisprendusi vykti į Maskvą, tuo tarpu Lietuvos ir Estijos prezidentai V. Adamkus ir Arnoldas Ruutelis (Ruitelis) savo sprendimų dar nepranešė.
V. Adamkus yra sakęs, jog dėl vykimo apsispręs po viešų diskusijų.Tokiose diskusijose Lietuvoje dabar vyrauja balsai, raginantys nevykti į Maskvą, nes tai reikštų pagarbą SSRS diktatoriui Josifui Stalinui, Lietuvoje ir kitur Rytų Europoje pelniusiam "tautų budelio" vardą.
Baltijos valstybių vadovų apsisprendimą dėl Rusijos prezidento V. Putino kvietimo komplikuoja tai, kad SSRS pergalė prieš nacių Vokietiją 1945-aisiais tapo naujos, pusę amžiaus trukusios Lietuvos, Latvijos ir Estijos sovietinės okupacijos pradžia.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
