Prezidentas Valdas Adamkus, kalbėdamas Sąjūdžio 20-mečiui skirtoje tarptautinėje konferencijoje, paragino visuomenę mokytis iš Sąjūdžio vienybės ir tolerancijos.
Ketvirtadienį Vilniuje prasidėjusioje konferencijoje „Berlyno sienos griuvimas: nuo Budapešto iki Vilniaus“, prezidentas pažymėjo, kad darbas atkuriant nepriklausomybę prilygsta svarbioms pergalėms mūšių laukuose.
„Tikriausiai čia glūdi vienas iš atsakymų į klausimą, kodėl tada buvome tokie vieningi. Todėl, kad visi buvome pavargę - nuo savo baimės ir nuolatinio melo viešajame gyvenime, nuo netikrumo dėl savo, savo vaikų ir krašto ateities“, - sakė V.Adamkus, atkreipdamas dėmesį, kad ir šiomis dienomis nemažai žmonių jaučiasi nusivylę, nereikalingi, praradę moralinį ryšį su savo valstybe, neretai - ir ekonomiškai sužlugdyti.
Valstybės vadovas ragino didžiuotis Sąjūdžiu kaip garbingu savo istorijos faktu ir mokytis iš jo.
„Mokykimės vienybės ir toje vienybėje telpančios nuomonių įvairovės bei tolerancijos. Mokykimės visuotinio solidarumo jausmo, lydėjusio tautą, rankomis susikibusią,“Baltijos kelyje“ ar Vingio parke giedančią “Lietuva brangi“. Mokykimės susieti savo gyvenimą, savo buvimą su Lietuvos istorija, su visos tautos, visos valstybės gyvenimu“, - sakė prezidentas.
V. Landsbergis: Berlyno siena tebešmėkščioja
Europarlamentaras, Nepriklausomybės akto signataras Vytautas Landsbergis savo kalboje pastebėjo, kad Vidurio ir Rytų Europos šalių istorija galėjo susiklostyti ir kitaip.
Pasak V.Landsbergio, jei Jungtinės Valstijos būtų griežčiau reagavusios į 1956 metų įvykius Budapešte, „visa Europos istorija galėjo nueiti kitaip, geriau“. „Tikriausiai nei Prahos pavasaris nebūtų buvęs traiškomas, nei Romas Kalanta nebūtų deginęsis“, - sakė EP narys.
V. Landsbergis įsitikinęs, kad prieš 20 metų griuvusi Berlyno siena iš tiesų nedingo ir kai kurių sąmonėse tebedalina Europą. Politikas eilinį sykį pabrėžia, kad Lietuvą ir Europą skriaudusios sovietinės iltys Rusijai tebeprasikala, rašo Alfa.lt.
V. Landsbergis perspėjo, kad buvęs režimas naujais pavidalais egzistuoja ir siekia išlikti, įsigalėti savo buvusioje erdvėje. „Dėl Lietuvos šiek tiek čia kaltas ir anuometinis Lietuvos Sąjūdžio naivumas, - sakė jis ir paaiškino, kad sunku buvo išgyvendinti tą sovietinio režimo padarytą žalą mentalitetui, kultūrai, bei atkreipė dėmesį, kad Rusija tebebando paveikti mūsų mąstymą. - Kartais atrodo, kad esame ir tempiami, ir stumiami į brutalių miesčioniškų, agresyvių papročių dabartinę Rusiją, kad po atgimimo pastangų vėl supanašėtume. Turime tai matyti ir apie tai kalbėti. Rusijoje savaip mutavusio smurtinio valdymo revanšas toks akivaizdus, kad nereikia komentarų.“
Tačiau jis perspėjo, kad šie veiksmai kelia grėsmę visai Europai: „Berlyno siena – atsiribojimo ir paniekos siena pasislinkusi į Rytus, tačiau visai šalia mūsų. O galėtų ir vėl slinktis į Vakarus. Leninas vis nepalaidotas ir Stalinas šypsosi.“
Kaip pavyzdį jis pateikė karo nualintą ir tarptautinės bendruomenės likimo valiai paliktą Čečėniją. „Matėme, kad akmenų nuosavybė net išdegintoje žemėje svarbesnė už žmonių gyvenimą. Net už 40 tūkst. ten nužudytų vaikų gyvybę. Buvusios Berlyno sienos šešėlis tame tolimiausiame Europos pakraštyje dar labiau sutirštėjęs negu prieš 20 metų“, - sakė jis ir pridūrė, kad jei kiek kitokiu keliu būtų pasukusi Ukraina, galbūt ir ten bandytų pakeisti istoriją - nugriautų paminklą Holodomoro aukoms. „Todėl džiūgavimas, neva Berlyno siena, ypač toji dvasinė, kultūrinė Berlyno siena griuvo, yra vaikiškas ir apgaulingas“, - sakė jis.
V.Landsbergis pastebėjęs, kad Lietuvos Sąjūdis prieš 20 metų prisidėjo prie Berlyno sienos griuvimo, aiškino, kad nereikia atsisakyti ir kitos misijos: „Šiandien pirmiausia reikia padėti Rusijai. Viešumas ir tiesos sakymas vienintelė moralinė pagalba kaip ir tada. Ir pamatysime, kad nors kiek Rusija daro ir darys įtaką Europai, kiek jis pajėgus pabrukti po savimi Europą ir iš naujo žaloti Rusijos dvasią. Žinoma, regėsime ir kiek dar pačioje Rusijoje, per aštuonerius metus vėl pakreiptoje į agresyvų nacionalizmą, praskrieja vis dėlto nemirtinga, jokių kartuvių nebijanti dekabristų dvasia.“
Jis mano, kad Sąjūdis jau savotiškai padėjo, kai prieš 20 metų išvaikė sovietine propaganda grįstus mitus, kad Lietuva neva savo noru tapo SSRS dalimi ir Sovietų respublika, tačiau negalima nutilti apie tai kalbėti, nes Rusija tebesilaiko melagingos retorikos.
„Jeigu aukštieji Rusijos pareigūnai iki šiol neigia okupaciją ir aneksiją, tai jie yra vargšai, kurių verčiau pasisaugoti. Bet Rusijai reiktų padėti. Kaip visada svarbiausi ne žodžiai, o veiksmai, veiksmų kalba,“ – sakė jis.
Nuolat Rusiją kritikuojantis V. Landsbergis pripažino esąs nepataisomas šiuo klausimu, tačiau patikino, jog tiki, kad verta dirbti tokiais metodais.
Buvęs Estijos prezidentas Arnoldas Ruutelis pabrėžė, kad iš Sovietų Sąjungos išsivadavusios valstybės turi būti vieningos.
„Svarbu tai, kad mes šiandien remiame tas vertybes, už kurias kovojome atkurdami savo nepriklausomybę ir kurias ištraukėme iš Sovietų Sąjungos griuvėsių. Galime būti tikri, kad tos vertybės ir šiandien mums padės rasti teisingą kelią. Remdamiesi savo patirtimi mes galėsime įvykdyti savo uždavinius kurdami demokratinį pasaulį“, - sakė jis.
Konferencijoje, kurioje dalyvauja parlamentarai, istorikai, politologai iš Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos, Čekijos, Vokietijos, Rusijos, taip pat kalbėjo Danijos, Islandijos užsienio reikalų ministrai, savo sveikinimus atsiuntė buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas, buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walesa ir kiti.
