Keturioliktoji nežiemiška žiema mus skiria nuo tragiško 1991-ųjų sausio. Mūsų kalbinti pašnekovai, to meto kruvinųjų įvykių liudytojai, it susitarę vienu balsu stebėjosi: kur per keliolika metų pradingo mūsų vienybė, laisvės pajauta, žmogiškumo pamokos, kurias tada, atrodė, išmokome visam gyvenimui.
Šįkart sausio 13-osios atmintį pamėginome prikelti pakalbinę pamirštus to meto įvykių dalyvius - žmones, tąnakt vilkėjusius baltais chalatais ir pasiaukojamai gydžiusius sužeistuosius brolis ir seseris.
Gydytojas traumatologas Algis Antanas Gutauskas tada dirbo pirmoje tarybinėje klinikinėje ligoninėje, vėliau pavadintoje Šv.Jokūbo vardu. Lemtingų sausio įvykių naktį jam teko budėti. "Jautėme tvyrančią įtampą, - dalijosi prisiminimais Algis. - Paskui išgirdau už lango griaustinį. Bet tai buvo ne griaustinis, o šūvių aidai. Netrukus pradėjo vežti nukentėjusius žmones. Traumos buvo įvairios. Mūsų ligoninėje buvo trys operacinės, bet staigiai įrengėme dar porą... Pradėjo plūsti lankytojai. Kai kurie nešė tvarsliavą, medikamentų, kiti medikus ir slaugutes girdė kava, arbata, siūlė valgio. Atrodė, žūtbūtinės kovos už laisvę akivaizdoje tapome tokie vieningi, stiprūs..."
Po poros dienų įtempto darbo ligoninėje gydytojas nesiilsėjo, o filmavo. Jo anūkui Jonui tuomet buvo ketveri metai, dabar jau septyniolika. Tų dienų istoriją jis žino ne tik iš pasakojimų, bet ir iš senelio kino juostos.
Onkologijos centro poliklinikos skyriaus vedėjo pavaduotojui Romualdui Algirdui Burbai Sausio 13-ąją teko rūšiuoti ligonius pagal sužeidimų ir traumų sunkumą. Gydytojas sako, kad per 44 darbo metus tada pirmą kartą matė tokį susikaupimą. "Mus lankė ir užsienio korespondentai, jiems teikėme informaciją, nieko neslėpdami. Pas mus buvo atvežtas ir nušautas omonininkas. Išėmėme kulką iš nugaros. Tokias anuomet turėdavo tik specialieji daliniai", - pasakojo gydytojas. Po pusmečio Vengrijoje Kančios konferencijoje jis skaitė pranešimą, rodė skaidres. Rusijos delegacija demonstratyviai išėjo iš salės, o kiti, matydami kraupią kroniką, raudojo.
Gydytojui traumatologui Romualdui Simonaičiui teko budėti tris paras - operuoti sužeistuosius, išiminėti skeveldras, siūti žaizdas. Jam irgi įsiminė žmonių kantrumas, rimtis, geranoriškumas.
Jau vėliau buvo siūlyta visiems tuo metu dirbusiems medikams įteikti pažymėjimus, tačiau nugalėjo kitas požiūris. "Mes dirbome ne dėl šlovės, o stengėmės atlikti pareigą Tėvynei", -sakė 1991-ųjų sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas.
Šiandien Seime vyks iškilmingas posėdis, po jo Parlamento galerijoje bus pristatytas fotoalbumas „Sausio 13-oji: pasaulis žvelgia į Lietuvą“. Vidudienį Nepriklausomybės aikštėje bus pakeltos valstybės vėliavos. Vėliau Sausio 13-osios aukų atminimas bus pagerbtas Antakalnio kapinėse. Popiet Prezidentas Valdas Adamkus įteiks Sausio 13-osios atminimo medalius. Vakare Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje bus aukojamos Šv. Mišios už žuvusiuosius.
Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams 1991-ųjų sausio 13 d. Naktį užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą žuvo 14 ir buvo sužeista daugiau kaip 1000 žmonių. Sovietai tada karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, kuri pirmoji iš sovietinių respublikų paskelbė Nepriklausomybę. Nora kariškiams pavyko užimti Televizijos bokštą ir Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, tačiau jie neišdrįso pulti daugiatūkstantinės minios, saugojusios Aukščiausiosios Tarybos. Juos sustabdė ir žuvusiųjų aukos.
Dalyvauti iškilmingame Seimo posėdyje, be kitų svečių, pakviesti tą lemtingą naktį žuvusiųjų giminės ir artimieji, įvykių liudytojai, nukentėjusieji ir tapę neįgaliaisiais. Sausio 13-osios aukas taip pat pagerbs ir į Lietuvą atvykstantis Lenkijos Seimo vadovas Vladzimiežas Cimoševičius.
“Lietuvos žinios”, Lietuvos radijas, OMNI naujienos
