Atomazga atėjo netikėtai. Ko neįstengė sutelktos žiniasklaidos ir politinių oponentų gretos, atliko pats prezidentas, visos tautos akivaizdoje pasidaręs vaizdingą ir sukrečiantį politinį charakirį.
Padėtis Lietuvoje šiuo metu dvelkia viduramžiais, kai soste retkarčiais atsidurdavo išprotėjęs monarchas. Tačiau pabaiga arti ir ji nesunkiai prognozuojama.
Galima rašyti epilogą. Mečys Laurinkus galų gale išvažiuos į Ispaniją valgyti apelsinų, Pavilioniai atsidės pamesto proto paieškoms, Onutė Valiukevičiūtė grįš į "Žvaigždžių kvartetą", Lietuvos vienos motorizuotos žiemos sporto šakos čempionas Jurijus Borisovas sėdės namų arešte, Rolandas Paksas ilgai ir nuobodžiai mins prokuratūros slenkstį, "Žemaitijos keliai" toliau darbuosis Žemaitijoje, o ne Rusijos Šiaurėje plūksis su paslaptingais “LUKoil” užsakymais, Seimas turės galimybę vėl grįžti prie savo tiesioginio darbo ir per mėnesį gal dar suspės iškepti 60 įstatymų, būtinų Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, o pokalbių laidų rengėjai vėl turės sukti galvas, ieškodami pokalbių temų.
O kaip išsivadavimas nuo tokio svorio paveiks Lietuvos politinį gyvenimą?
R. Pakso populiarumas smuks ir, dar svarbiau, ant šio žirgo nebestatys joks rimtesnis žaidėjas. Nauji prezidento rinkimai praeis santarvėje ir vienybėje, kaip jokie kiti iki šiol ir ateityje - vilkas draugaus su ėriuku, idealistas apglėbs populistą. Visi bus laimingi ir sveikins bet kokį išrinktą prezidentą - kad tik ne Paksą! Valdas Adamkus galės toliau tęsti darbingo pensininko gyvenimą, nevarginamas raginimais vėl kelti savo kandidatūrą. Savo ruožtu konservatoriai nebestums į prezidentus Algirdo Brazausko, o dėl to ypač džiaugsis socialdemokratai, kuriems jų partijos vadovas reikalingas artėjančiuose Seimo rinkimuose ir šiaip, partijos "cementavimui". Šitoj padėty pirmasis eilutėje lieka Artūras Paulauskas ir kas gali paneigti, kad antrame ture jis nesusigrums su kokiu nors humoristu (juk sakiau, kad šie rinkimai bus tikras atsipalaidavimas, o Lietuva turi dar pajuokinti ne tik pačią save, bet ir visą pasaulį)?
Nors tai ir paradoksalu, tačiau R. Pakso kritimas labiausiai nenaudingas Darbo partijai. Juk kur ji veržiasi, jei ne į valdžią? Vis dėlto net ir gražiausiose svajonėse ji negali tikėtis Seime turėti daugumą ir pati viena formuoti Vyriausybę. Įgyvendinant šį siekį jos artimiausias sąjungininkas turėjo būti kaip tik Liberalų demokratų partija, kuri be R. Pakso yra ne daugiau nei riestainio skylė ir jokie junokai jos neišgelbės. Kazimieros Prunskienės vadovaujami valstiečiai ir Juozo Petraičio (galimas dalykas) krikščionys demokratai patrauklios partijos Darbo partijai, nes net ir kitų Lietuvos partijų, kurios visos užsikrėtusios pigaus populizmo bacila, kontekste išsiskiria tobulu neprincipingumu ir drumsta it kanalizacijos vandenys ideologija. Tačiau vargu ar šios partijos rinkimuose gali tikėtis bent kiek ryškesnės sėkmės, taip pat ir dėl jų laikysenos per prezidento skandalą. Oportunistai socialdemokratai po rinkimų, žinoma, gali ištiesti Darbo partijai ranką, tačiau vargu ar tai jai būtų naudinga. Valdžios dalijimasis su patyrusiais politikos meistrais jaunai partijai neišeitų į gera - jos lauktų "jaunesniojo brolio" likimas, kurį išbandė krikščionys demokratai ir socialliberalai. Prezidento apkaltos inercija daro realią ir socialdemokratų koaliciją su liberalcentristais, net su konservatoriais, tad Darbo partijai gali tekti žiemkenčių, laukiančių savo valandos, dalia, kadencijos skaistykla opozicijoje. Darbininkų teises ginantys Darbo partijos verslininkai ir direktoriai tuo nebūtų patenkinti, nes gausingos investicijos liktų užšaldytos ketveriems metams ir neduotų jokių dividendų.
Prezidentūros skandalas galutinai nulėmė naują partijų suskirstymą. Šiuo metu partijos skirstomos ne į kairiąsias ir dešiniąsias, o į tradicines ir naująsias, populistines. Galima numatyti ir tradicinių partijų taktiką per artimiausius rinkimus. Bus stengiamasi parodyti, kad Viktoras Uspaskichas yra R. Pakso ir J. Borisovo hibridas: R. Pakso stotas, ambicijos ir pažadai, J. Borisovo kilmė, akcentas, šukuosena ir ūsai. Tačiau šis rinkinys gali likti madingas net ir sklandžiai į NATO bei Europos Sąjungą besiintegruojančioje Lietuvoje.
