Gruodis prasidėjo, ir iškart Lietuvoje - karnavalinės nuotaikos. Vieni kaukes užsideda, kitiems kaukės nukrinta, bet visi žaidžia slėpynių. Pavyzdžiui, vaikščiojo po Lietuvą žmogus su Abonento kauke... Bet apie viską nuo pradžių.
Lietuva - ištisa slėpynių arena. Svarbiausių dalykų čia negali stebėti paviršiuje, nes daug ką lemia neformalūs ryšiai, susiklostę neįžvelgiamoje gelmėje. Apibūdinant senųjų demokratijų veikimą dažnai naudojamas socialinio kapitalo terminas, kuris reiškia visuomeninių ryšių visumą, nevyriausybinių organizacijų ir gyventojų bendravimo tinklus. Socialinis kapitalas - vienas iš pilietinės visuomenės aspektų. Lietuvoje kol kas esama tik socialinio kapitalo užuomazgų, tačiau, kaip sakoma, gamta nemėgsta tuštumos. Socialiniai tinklai driekiasi šešėliniais, dažnai nelegaliais kanalais ir formuoja pilkąją korupcijos zoną. Kartais atrodo, kad ši zona įsišaknijus taip giliai, kad pasiekė pačią šalies širdį.
Atsivertimas įmanomas, bet mažai tikėtinas
Pastaruoju metu darosi populiarus mįslingos kilmės ir mįslingos darybos žodis "sorosologas". Žinau tik tiek, kad sorosologai kabinami "Respublikos" Garbės lentoje, į kurią patekti beveik tiek pat garbinga, kaip į "Stiliaus" viršelį. Vis dėlto grupė kultūros ir mokslo žmonių mano kitaip - parašė atvirą laišką "Respublikos" leidinių grupės leidėjams (http://www.omni.lt/index.php?base/z_324449), o A. Peškaitis OFM "Bernardinuose.lt" rašė besimeldžiąs, kad "Respublika" atsiverstų. Išties norisi pasakyti: Dieve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro. Nejaugi žymesni ar mažiau žymūs leidėjai, žurnalistai, komentatoriai, net ir valdančiosios Seimo daugumos atstovai taip nekęstų savo šalies, kad būtų pasiryžę sunaikinti trapias Lietuvos pilietinės visuomenės užuomazgas? Nejaugi jie iš tikrųjų nori, kad šalis virstų ištisa pilkąja korupcijos zona? Demokratinėje visuomenėje nekritikuojamų organizacijų nėra, tačiau griauti, nesiūlant būdų, kaip atsiradusią spragą užtaisyti - didelis neatsakingumas.
Kokios tokios klaidos ištakos? Kodėl tai įmanoma? Atsakymas iki galo nėra aiškus, bet dėl to tik dar labiau užvaldo nuotaika, kad vis atviriau ir aršiau vyksta lemtinga kova, savotiškas Armagedonas. Yra ir tokių, kurie sako, kad kova pralaimėta, ir lieka tik laukti, kada jie pasibels į duris. Ko gero, tokia būsena visai normali šalyje, kurioje didelė dalis žmonių trokšta "tvirtos rankos".
Karnavalo sūkuryje
Keletas linksmesnių dalykų. Seimo Darbo partijos frakcijos narys S. Mikelis siūlo panaikinti Aplinkos ministeriją. Esą ministerija virto monstru, kuris ir vykdo, ir pats save kontroliuoja (http://www.omni.lt/index.php?base/z_324759). Tuo metu, kai S. Mikelis buvo Neringos meras, ši virto statybų aikštele, nors Neringoje statybos išvis uždraustos. Dabar S. Mikeliui, lyg gyventume kreivų veidrodžių karalystėje, užtenka drąsos šaukti, kad kalta Aplinkos ministerija. S. Mikelis jau seniai įrodė, kad politiniame karnavale kaukes sugeba keisti itin mikliai - šuoliavo jau per tris partijas, kaskart paskui save tempdamas dar ir tris dešimtis bendražygių. Girdint paskutinį jo raginimą tiesiog nesinori tikėti ausimis, kaip ir žinia, kad Minsko aukcione tik už 240 tūkst. litų parduodamas Vytauto Didžiojo diržas (http://www.omni.lt/index.php?base/z_324794). Istorija byloja, kad Vytautas pametė diržą Molodečno kaime, o baltarusių archeologai jį atrado. Kadangi apie Vytautą Didįjį baltarusiai žino mažai, valstybė juo nesusidomėjo, diržas atsidūrė privačiose rankose, galų gale - aukcione.
Persirengusią, pirmą kartą vakarine suknele vilkinčią komisarę D. Grybauskaitę praėjusią savaitę pirmą kartą išvydo Briuselio aukštuomenė - tačiau ne karnavalo proga. Nepriklausomas savaitraštis "European Voice" ją išrinko Metų komisare (http://www.omni.lt/index.php?base/z_324285). Daugelis europiečių net iki šiol dar negali suprasti, kaip į tokį atsakingą postą, kurio kompetencijoj kuruoti ES finansinį programavimą ir biudžetą, galėjo būti paskirta nedidelės naujos ES narės atstovė. Manau, kad kiekviena iš 25 Europos valstybių į ES komisiją siuntė geriausius savo atstovus, o mūsų komisarė net tarp patyrusių Briuselio banginių žėri kaip ryškiausia žvaigždė. Tai įrodymas, kad ir po mūsų apsiniaukusiu dangumi netrūksta talentingų stiprių asmenybių, nors dėmesio centre dažniausiai atsiduria kitokio plauko žmonės.
Kodėl A. Zuokas išlaiko postą?
Vaikščiojo po Lietuvą žmogus su Abonento kauke. Seimo komisija truktelėjo už virvutės, ir kaukė nukrito. Paaiškėjo tai, ką mes įtarėme. Juodojoje "Rubicon" buhalterijoje minimas Abonentas - Vilniaus meras A. Zuokas (http://www.omni.lt/index.php?base/z_324692). Tiesos triumfas! Galų gale! Ar iš tikrųjų? Kaltumas kartais gali būti nustatomas balsavimu, tačiau jis jokiu būdu negali būti partinis. Sunku paneigti Žmogaus teisių stebėjimo instituto pareiškimo išvadas: jei teismas nuteis A. Zuoką, jis turės Europos Žmogaus teisių teisme sunkiai atremiamą argumentą - prokurorai ir teisėjai priėmė sprendimą spaudžiami Seimo politikų (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_325119). Tiesa, Institutas tokiame Seimo sprendime įžvelgia pėdų mėtymą, savotišką karnavališką dvigubą žaidimą: Seimo nariai tokiu savo sprendimu specialiai norį išgelbėti juodojoje buhalterijoje įrašytus politikus. Kažin. Greičiau tai liudija didžiulį nekompetentingumą, kuris ryškus ir daugeliu kitų atvejų. Komisija galėjo dirbti, tačiau savo veiklą apriboti tikrindama kai kuriuos savivaldybės sprendimus, sandorius su "Rubiconu". Taip pat nenorėčiau iki galo sutikti su dažnai dėstoma nuomone, kad Abonento istorija vis nesibaigia dėl teisėsaugos institucijų nerangumo. Matyt, šios institucijos iš tikrųjų dirba nepakankamai efektyviai, tačiau ar ne partijų, visų pirma socialdemokratų, palaikymo Vilniaus taryboje dėka A. Zuokas išlaiko mero postą?
Korupcijos veidai
Šios sumaišties dėka V. Uspaskichas visuomenės akyse, matyt, dar labiau įsitvirtins kaip, pasak K. Masiulio, "šventas Archangelskas"( http://www.omni.lt/index.php?i$9359_139502$z_324506). Ir kažin, ar Seimo komisija prisidės prie to, kad korupcija Lietuvoje sumažėtų. Tuo tarpu praėjusią savaitę paskelbta Pasaulio banko bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko parengta Verslo aplinkos bei įmonių veiklos apžvalga atskleidė, kad korupcija Lietuvoje auga. 27 proc. Lietuvos įmonių mano, kad tenka duoti kyšius siekiant gauti valstybinius užsakymus (prieš trejus metus šis rodiklis tesiekė 9 proc.). Taip pat 3 kartus padaugėjo įmonių, kurios teigė duodančios kyšius priešgaisrinėms bei pastatų priežiūros tarnyboms. Nėra jokios abejonės, kad atsakomybė už šią grėsmingą padėtį tenka A. Brazausko vadovaujamai vyriausybei.
Štai čia glūdi atsakymai į daugelį klausimų. Ar ne pilkoji korupcijos zona suvienija socialdemokratus ir A. Zuoką? Ar ne todėl toks įniršis nukreipiamas į pilietinės visuomenės institucijas, kurios skelbia ir garsiai komentuoja tokius duomenis? Būtent nevyriausybinės organizacijos visuomenei turi suteikti stabilumą, o šiuo metu visuomenę "cementuoja" pilkoji korupcija, išsiraizgę "švogerių", klaniniai, partiniai ryšiai.
Pilkosios korupcijos dalis, pripažinkim, esame bemaž visi. Tai nebūtinai nusikaltimai tikrąja šio žodžio prasme - pavyzdžiui, meras savo partijai be jokių vargų skiria patalpas, o jeigu į valdžią patekusios partijos vadovybė nepasirūpintų savo narių postais, liktų tiesiog nesuprasta. Daugelis Lietuvos gyventojų pateisina kyšių davimą ne tik gydytojams, bet ir kitomis aplinkybėmis, ir tai jau tapo Lietuvos gyvenimo dalimi. Kyšiai padaro situaciją paprastesnę, nuspėjamesnę, tik reikia žinoti kam duoti ir kiek - dėl nieko daugiau nereikia sukti galvos. Įdomu, kad tai paliudija ir aukščiau minėtas korupcijos tyrimas: Lietuvos verslininkai konstatuoja, kad korupcijos mastai auga, tačiau, kita vertus, tvirtina, kad korupcija netrukdo jų veiklai. Visuomenė susivienija kyšiams panaikinus užtvaras tarp liaudies ir neprieinamuose dangoraižiuose įsitvirtinusių biurokratų.
H. Arendt savo klasikinėje knygoje "Totalitarizmo ištakos" cituoja M. J. Olginą, kuris teigė, kad kyšis, galimas daiktas, buvo pati humaniškiausia institucija carinės Rusijos santvarkoje - spygliuotos vielos raizgalynuose. Pasak H. Arendt, britų imperijoje jos tarnautojų įvesta valdymo forma buvo pavojingesnė už despotizmą ir savivalę, nes nepakentė net tos paskutinės gijos, rišančios despotą su jo valdiniais, kurią sudaro kyšiai ir dovanos. "Palyginti su tokia padėtimi, išnaudojimas, priespauda ar korupcija atrodė kaip žmogaus orumo garantijos, nes išnaudotojas ir išnaudojamasis, engėjas ir engiamasis, kyšininkas ir duodantysis kyšius vis dar gyvena tame pačiame pasaulyje, vis dar turi vienodus tikslus, grumiasi dėl tų pačių daiktų turėjimo", rašo H. Arendt.
Darbo jėgą naudosim lanksčiai
Tačiau ne viskas taip sklandu. Žmonės, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenori ar negali dalyvauti pilkuosiuose žaidimuose, lieka "už borto". Užsieniečiams verslininkams vietiniai papročiai neįkandami, tad korupcija yra viena iš priežasčių, kodėl Lietuvą aplenkia užsienio investicijos. Tie, kurie nėra nei "švogeriai", nei partiečiai, yra principingi ar tiesiog neturi iš ko duoti kyšių, iš esmės yra nepageidaujami. Todėl neverta stebėtis, kad Lietuva tuštėja. Lietuvoje šiuo metu jau 7,5 tūkst. tuščių darbo vietų. Per 3 mėnesius šis skaičius padidėjo 1,5 tūkst.
Praėjusią savaitę pavojaus varpais ėmė mušti Klaipėdos pramonininkai - paskelbė prognozę, kad dėl darbo jėgos trūkumo šalies ekonomiką 2007 m. ištiks krizė ir pareikalavo, kad Vyriausybė nedelsiant išspręstų šią problemą (http://www.omni.lt/index.php?base/z_323540). Socialinės apsaugos ir darbo ministrė V. Blinkevičiūtė, sprendžiant iš publikacijos, net nemirktelėjus priėmė iššūkį ir sutiko su pramonininkų siūlomomis priemonėmis - reikėtų leisti darbuotojams dirbti daugiau viršvalandžių, įteisinti lankstų darbo jėgos panaudojimą. Beje, žinantiems Lietuvos realybę ne paslaptis, kad "papildomi viršvalandžiai" reiškia ilgesnes darbo valandas už tą patį atlyginimą, o "lankstus darbo jėgos panaudojimas" - galimybę be jokio atsiprašymo išmesti žmogų į gatvę. Verslininkai net nesvarsto atlyginimų didinimo, o tai būtų svarbiausia priemonė apsirūpinant darbo jėga. Jie numato konkurencingumą palaikyti ir toliau vien "jodami" ant savo darbuotojų, kurie nepriklauso nei "švogeriams", nei klanams, nei partijoms. Išvada aiški - darbo jėgos ir toliau truks. Jei prognozės dėl krizės teisingos, riedam tiesiai ten.
Saulius Spurga, „Omni.lt“ vyr.redaktorius, [email protected]
