Mano atėjimą į Sąjūdį suformavo noras siekti teisingumo. Išdirbęs milicijoje 17 metų iš darbo buvau atleistas, nes iš mano gimtinės moteriai milicijos karininkas buvo pavogęs motociklą su priekaba. Šilalės rajono tuometinės milicijos vadovybė dangstė šią vagystę ir vagį milicininką. Šiam motociklo pavogimo fakto nuslėpimui pritarė ir Lietuvos vidaus reikalų ministerijos ministro pavaduotojas. Kadangi aš su tuo nesusitaikiau ir buvau atleistas iš darbo.
Ieškodamas teisybės važiavau į Vilnių Lietuvos Komunistų Partijos Centro Komitetą, Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos (TSRS) aukščiausiąją tarybą Maskvoje, Tarybų Sąjungos (TSRS) komunistų partijos centro komitetą, Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos (LTSR) ir Tarybų Sąjungos vidaus reikalų ministerijas. Kaip vėliau sužinojau Maskvoje buvo planuojama uždaryti mane į psichiatrijos ligoninę. Supratau, kad neteisybė taip giliai šaknis įleidusi jog paprastam žmogui neįmanoma ką nors pakeisti.
Tai buvo laipsniškas ėjimas ir brendimas kovoje su santvarkos suformuota neteisybe. Tuo metu Lietuvoje jau kūrėsi Sąjūdis. Skaičiau daug spaudos, domėjausi. Taip atsirado noras kažką daryti, keisti.
Pirmiausia, vienintelis iš Šilalės rajono, dalyvavau ekologiniame protesto žygyje. Rinkomės Kaune. Jau tada jautėsi didžiulis pakilimas. Neries upe, guminiu plaustu, plaukiau iki Kauno. Neries upė buvo pilna baidarių, plaustų, valčių. Daugelis važiavo automobiliais Neries upės kraštu.
Daug patirties gavau dalyvaudamas įvairiuose mitinguose. Taip susiformavo mintis, kad reikia kurti Sąjūdį Šilalėje. Bet norint kažką daryti reikia turėti bendraminčių, draugų. Tokias mintis papasakojau Klemensui Lovčikui iš Upynos. Jis entuziastingai tam pritarė. Visų pirma reikėjo gauti leidimą iš Vykdomojo komiteto rengti mitingui. Organizuojant mitingą neturėjom jokios patirties, bet širdimi jautėm, kad žmonės rinksis. Buvo prasidėjęs didelis pakilimas. Vadovaudamasis tarybiniais įstatymais dėl mitingų rengimo, paruošiau raštą Vykdomojo komiteto pirmininkui Zigmui Puidokui. Pasirašė parengiamosios grupės nariai: Rožė Žulkutė, Stefa Statkevičienė, Kazys Juknius, Motiejus Martišius, Klemensas Lovčikas. Paprašėm, kad vienas iš organizatorių norėtų susitikti su Vykdomojo komiteto pirmininku. Atėjus pas Zigmą Puidoką ten jau buvo KP pirmasis sekretorius Jonas Jagminas, kuris buvo labai sunerimęs. Bet, kadangi valdžia jau priklausė Tarybai, tai aš mėginau partiją ignoruoti, nebederinti, o žengti demokratijos keliu.
Renginyje, apjuosiant Baltijos jūrą, Palangoje, kuriame dalyvavo ir K. Lovčikas su žmona Vaidilute, Motiejus Martišius, buvo galutinai nuspręsta rengti pirmąjį Sąjūdžio mitingą Šilalėje. Pasirinkta data 1988.10.08. Formalumus jau buvau sutvarkęs. Vėliau paaiškėjo, kad ši data sutapo su okupacinės kariuomenės įžengimu į Šilalę 1944.10.08
Vilniuje suderinau, kad atvažiuos Kazys Saja ir Kazimieras Antanavičius. Parengėm skelbimą. Bliūdžius, tuo metu dirbęs Šilalės buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate, už užmokestį pagamino stendą su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio herbu. Būsimas Lietuvos Persitvarkymo Šilalės rajono tarybos sekretorius Aleksas Kažukauskas užsakė vėliavos pasiuvimą, kurią nemokamai pasiuvo Karženiauskienė (dabar vėliava saugoma Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje) Pirmoji Sąjūdžio aktyvistų susiėjimo vieta buvo mano bute, J. Basanavičiaus g.17-2 (buvusi Pergalės g. 9) Prieš mitingą iš vakaro, kad neatkreipti dėmesį, rinkomės pas V. Statkevičių Valančiaus g. (dabar parapijos namai). Pasitarime dalyvavo ir mokytojas Eugenijus Ivanauskas iš Kvėdarnos. Aptarėm visą mitingo eigą.
Mitingui vieta buvo parinkta prie buvusių kultūros namų. (dabar šioje vietoje pastatytas paminklas – kryžius žuvusiems pasipriešinimo prieš okupantus dalyviams). Susirinko didelis žmonių būrys, kuriuos vienijo didelis entuziazmas, siekimas teisingumo.
Juozas Arcišauskas, per kultūros centro langą, iškėlė vėliavą, pritvirtino Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio stendą su gediminaičių stulpais.
Iniciatyvinė grupė sustojo ant laiptų, buvo pajungtas mikrofonas. Rinkomės pirmą kartą, bet nerimo nei baimės nejautėm. Kreipiausi į žmones, kad būtų tvarka, susiklausymas.
Susirinko pilna aikštė žmonių su trispalvėm vėliavos. Kaip vėliau išaiškėjo saugumiečiai stovėjo su portfeliais ir darė įrašus. Buvo daug klausimų. Minioje buvo daug nomenklatūrininkų, partijos žmonių. Buvo ir Komunistų Partijos pirmasis sekretorius Jonas Jagminas. Pakviestas atsakyti į klausimus liko stovėti šalia mūsų.
Mitingo metu buvo surinkta apie 500-600 rublių, kuriuos aukojo žmonės Sąjūdžiui remti.
Pasiūliau išrinkti Sąjūdžio grupę. Pradėjus siūlyti žmones iš partijos, supratau, kad Sąjūdis žlugs ir sustabdžiau tolimesnį narių rinkimą.
Į Sąjūdį buvo mėginama infiltruoti KGB žmonių. Reikėjo visą laiką būti budriems.
Kazys Juknius.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Šilalės rajono tarybos narys
Tai konkurso „Atgimimo istorija“ straipsnis, laimėjęs prizą.
Straipsnis paimtas iš wiki principu kuriamos gyvos krašto enciklopedijos www.grazitumano.lt. Visą straipsnį galite rasti čia.
