"Wired Magazine" skelbia, kad Baltijos šalyse muzikos gerbėjai ne tik gali įsigyti piratinių muzikos įrašų, tačiau už šias neteisėtas prekes netgi moka mokesčius. Tarptautinės fonografinio sektoriaus federacijos (IFPI ataskaitoje skelbiama, kad Lietuvoje piratiniai yra net 85 proc. visų muzikos įrašų.
Baltijos šalių vyriausybės, pasak Latvijos muzikos leidėjų asociacijos pirmininkės Elitos Milgravės, nedaro nieko, kad piratavimą pašalintų ir netgi pelnosi iš piratinėms prekėms taikomų mokesčių. Taip šios vyriausybės gali stabdyti regiono pažangą užsitikrinant vietą tarp išsivysčiusių pasaulio valstybių ir integruojantis į Europos Sąjunga (ES).
"Didžiausia su ES plėtra susijusi problema būsimose naujose narėse ir apskritai visoje Rytų Europoje yra prasta sienų apsauga, - sakė IFPI Rytų Europos regiono ekspertas Railis Maripus (Raili Maripuu). - Nauja (ES) išorinė siena bus su Rusija, Ukraina ir Baltarusija, kurios visos trys garsėja kaip piratinių gaminių tranzito šalys". Ekspertas pridūrė, jog nors "reikia reikšmingai gerinti" visų ES išorinių sienų nepralaidumą, prasčiausia padėtis yra Baltijos šalyse.
Birželį IFPI pateiktoje ataskaitoje skelbiama, kad Lietuvoje piratiniai yra net 85 proc. visų muzikos įrašų, dėl kurių sektorius kasmet praranda 12 mln. eurų. Latvijoje ir Estijoje piratinių įrašų dalis atitinkamai siekia 65 proc. ir 60 proc. Palyginimui, Vengrijoje, kuri taip pat taps ES nare kitų metų gegužę, neteisėtų įrašų dalis tesudaro 30 proc.
Vakarų Europos valstybės atidžiai stebi aštuonių Rytų Europos valstybių - Čekijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Lenkijos, Slovakijos ir Slovėnijos - bei Kipro ir Maltos stojimo procesą. Dabartinės ES šalys nori, kad būsimosios valstybės narės į savo nacionalines teisės sistemas perkeltų direktyvas dėl autorių teisių apsaugos.
Verslo programinės įrangos aljanso (BSA) direktorius Europos viešajai tvarkai Franciskas Mingoransas (Francisco Mingorance) mano, jog ES plėtra labai įtakos Sąjungoje cirkuliuojančių piratinių prekių kiekį. "Programinės įrangos piratavimo lygis dabartinėse ES valstybėse narėse siekia apie 35 proc., o Rytų Europoje jis paprastai yra dvigubai didesnis", - teigė F. Mingoransas (Francisco Mingorance).
Pasak jo, daugelis programinės įrangos kūrėjų tikisi, kad Europos Parlamentas pritars naujam pasiūlymui dėl plataus autorių teisių įgyvendinimo direktyvos. F. Mingoranso (Francisco Mingorance) nuomone, kai kurioms Rytų Europos valstybėms reikės dėti daugiau pastangų nustatant autorių teisių pažeidėjus.
Intelektinės nuosavybės teisių koalicijos (CIPR), kuri padeda koordinuoti vietines pastangas dėl griežtesnio autorių teisių nuostatų įgyvendinimo, regioninis atstovas Romanas Baumanis sakė, jog Baltijos šalyse šias nuostatas įgyvendinančių pareigūnų laukia didelis darbas.
R. Baumanis, kuris taip pat yra "PBN Company" viceprezidentas ir vykdantysis direktorius Baltijos šalyse, minėjo, jog Latvijoje asmuo, įtariamas autorių teisių įstatymo pažeidimu, yra laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodoma. Taigi įrodymo pareiga tenka teisėsaugininkams. Tuo tarpu tokiose kaimyninėse šalyse kaip Švedija problemos rimtumas paskatino autorių teisių ir prekinių ženklų bylose šio principo atsisakyti.
Pasak E. Milgravės, šiuo metu Latvijoje minėtas bylas iškelti yra labai brangu, nes, pavyzdžiui, teisėsaugininkai privalo teismui pateikti ekspertų išvadas dėl kiekvieno neteisėtai įrašyto kompaktinio disko.
Latvija ir Lietuva yra ratifikavusios dvi Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) sutartis, reglamentuojančias autorių teisėmis saugomų kūrinių elektroninį platinimą ir naudojimą, o Estija to kol kas nepadarė.
"Internetas yra pasaulinis reiškinys, todėl būtina turėti sutartis, kurios pasauliniu lygiu nustatytų minimalų apsaugos lygį", - sakė Šveicarijoje įsikūrusios WIPO autorių teisių skyriaus direktorius Jorgenas Blomkvistas (Jorgen Blomqvist).
Estijos kultūros ministerijos autorių teisių specialistas Tomas Sepelis (Toomas Seppel) minėjo, kad kitų metų pradžioje jo šalis ketina ratifikuoti dvi minėtas WIPO sutartis, tačiau tvirtino, jog piratavimo kontrolės srityje svarbesni yra ne teisės aktai, o tinkamas jų įgyvendinimas.
BSA komiteto Latvijoje vykdantysis direktorius Sandis Voldinas teigė, jog iš tikrųjų programinės įrangos sektorius sėkmingiau už muzikos leidėjus kovoja su neteisėtu piratinių gaminių platinimu. S. Voldinas minėjo, kad praėjusiais metais Latvijos pasienio pareigūnai konfiskavo vos dešimt piratinių kompaktinių diskų su muzikos įrašais ir nė vieno disko su neteisėtai įrašyta programine įranga. Tuo tarpu šiemet konfiskuotų diskų skaičius siekia tūkstančius.
Pagerėjusi padėtis siejama su artėjančia šalies naryste ES. "Šiuo požiūriu ES yra labai svarbi, nes (Latvijos) vyriausybė supranta negalinti šių darbų neatlikti", - aiškino S. Voldinas.
Jis pridūrė, kad per pastaruosius kelerius metus sumažėjo ir organizuotų nusikaltėlių, kuriuos daugelis siejo su muzikos įrašų ir programinė įrangos piratavimu, įtaka. "Mums skambina programinės įrangos vartotojai, kurie sako, kad (didžiausia pasaulyje programinės įrangos kūrėja) "Microsoft" ir taip yra pakankamai turtinga, - sakė S. Voldinas, pasak kurio, kai kurie asmenys grasina į jo kabinetą atnešti negyvų žiurkių. - Tačiau žinau, kad anksčiau buvo rimtesnių grasinimų iš organizuotų nusikaltėlių. Jie grasino sprogdinti žmonių, kovojančių su piratavimu, automobilius".
ELTA
