Baltijos šalys prie Sovietų Sąjungos buvo prijungtos pagal tuo metu galiojusias tarptautinės teisės normas, todėl Maskva nemato nė menkiausio pagrindo dar kartą grįžti prie šio klausimo, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM). Kartu ji abejoja Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybės atkūrimo teisėtumu.
Tarptautinės teisės specialistas doc. dr. Dainius Žalimas tikina, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacija neatitiko tarptautinės teisės, o Maskvos poziciją vadina absurdiška ir niekine.
Rusijos URM, komentuodama ne vieno Europos politiko pasisakymus apie Baltijos valstybių okupaciją, paskelbė, esą jų prijungimas prie Sovietų Sąjungos neprieštaravo tuo metu galiojusioms tarptautinės teisės normoms.
"Remiantis XX amžiaus vidurio tarptautinės teisės doktrina, "okupacija" buvo laikoma negyvenamos teritorijos, kuri anksčiau nepriklausė jokiai valstybei, prijungimu, įgyvendinant joje efektyvią kontrolę ir taip siekiant išplėsti joje savo suverenitetą", - teigiama Rusijos URM pranešime, kurį cituoja Latvijos naujienų agentūra LETA.
Šis terminas esą apibūdino ir situaciją, kai per ginkluotą konfliktą viena iš kariaujančių šalių laikinai užima kitos kariaujančios valstybės teritoriją (arba dalį teritorijos).
"Siekiant teisiškai įvertinti situaciją, susiklosčiusią Baltijos šalyse ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje, terminas "okupacija" negali būti vartojamas, nes SSRS ir Baltijos valstybės nekariavo tarpusavyje, apskritai nebuvo jokių karinių veiksmų, o kariai buvo įvesti pagal susitarimą ir su aiškiai išreikštu tuometinės šių respublikų valdžios - kad ir kaip ją vertintum - pritarimu", - tvirtinama pranešime.
Pasak Rusijos URM, Baltijos valstybėse visu jų priklausymo Sovietų Sąjungai laikotarpiu, išskyrus laikiną Vokietijos okupaciją Didžiojo Tėvynės karo metu, veikė nacionaliniai valdžios organai. Būtent valdžia - respublikų Aukščiausiosios Tarybos - 1990 metais priėmė sprendimus, nulėmusius jų pasitraukimą iš Sovietų Sąjungos.
"Taigi, jei abejojame sovietinio laikotarpio valdžios organų legitimumu, kyla klausimas ir apie Baltijos respublikų nepriklausomybės paskelbimo legitimumą", - teigiama pranešime. Anot Rusijos pareigūnų, kartu ir bet kokios pretenzijos, įskaitant materialinės kompensacijos už neva patirtus nuostolius reikalavimą, yra netekusios galios.
"Bandymai tuometinę SSRS politiką prilyginti hitlerinės Vokietijos, kuri siekdama ištisų tautų pavergimo arba pažeminimo Europoje pradėjo agresinį karą, veiksmams, absurdiški dėl vieno akivaizdaus fakto - visų pirma SSRS pastangų dėka buvo sutriuškinta hitlerinė Vokietija, o Europa išgelbėta nuo nacizmo", - pažymi Rusijos URM.
Anot jos, Maskva nemato nė menkiausio pagrindo dar kartą grįžti prie 1930-1950 metais SSRS gyvavusio režimo represinių veiksmų įvertinimo. "Jei kas nors stengiasi įtraukti tai į dabartinę politiką, tai yra bandymas spekuliuoti atmintimi konjunktūros naudai", - teigiama pranešime.
Pasak D. Žalimo, išdėstyta Rusijos pozicija yra absurdiška. Jis pripažino, kad pagal anksčiau galiojusias tarptautinės teisės normas niekam nepriklausanti teritorija iš tiesų atitekdavo ją užėmusiai valstybei, tačiau tokia okupacijos samprata esą yra seniai atgyvenusi.
Teisininkas priminė 1933 metų Lietuvos ir SSRS sutartyje užpuolimo sąvokai apibūdinti nurodytą vieną iš agresijos apibrėžimų - tai buvo "įsibrovimas ginkluotomis jėgomis, net ir karo nepaskelbus, į kitos valstybės teritoriją". "Būtent tokiu būdu įvyko karinė okupacija - Sovietų Sąjunga įsiveržė į Lietuvą nepaskelbdama karo ir okupavo visą šalį", - pažymėjo teisininkas.
D. Žalimas priminė, jog Austrijos ir Čekoslovakijos aneksiją pati SSRS buvo pavadinusi agresija. 1938 metais įvykdytą Austrijos anšliusą Niurnbergo tribunolas taip pat apibūdino kaip tarptautinį nusikaltimą, mat sutikimas prisijungti prie Vokietijos buvo išgautas gąsdinant šios šalies karine galia. Lietuvos okupacija esą buvo analogiška Austrijos okupacijai.
"Teisėtos inkorporacijos tezė, kurios laikosi vienintelė Rusija, tarptautinės teisės moksle laikoma autsaiderių pozicija ir nepripažįstama kaip prieštaraujanti visoms teisės normoms", - pažymėjo D. Žalimas.
Jo teigimu, Rusijos abejonės dėl Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo teisėtumo prieštarauja 1991 metais pasirašytai Lietuvos ir Rusijos sutarčiai, kurioje mūsų šalis pripažįstama Kovo 11-osios Akto pagrindu. Sutartyje taip pat užfiksuotas SSRS įvykdytas Lietuvos aneksijos faktas ir įsipareigota pašalinti aneksijos padarinius.
ELTA primena, kad artėjant pergalės prieš nacius Antrajame pasauliniame kare 60-mečio minėjimui ne vienas Vakarų politikas yra paraginęs Rusiją pripažinti Baltijos šalių okupacijos faktą. Šią savaitę Lietuvos Prezidentui Valdui Adamkui atsiųstame laiške JAV vadovas Džordžas V. Bušas (George W. Bush) pripažino, jog šio karo pabaiga Lietuvai reiškė ne tik pergalę, bet ir aneksiją bei prievartinį komunizmo įtvirtinimą.
Praėjusią savaitę Lietuvos Seimas priėmė pareiškimą, kuriame Rusija paraginta "matyti ir pripažinti tiek nacizmo sutriuškinimo, tiek Baltijos valstybių okupacijos aspektus, pagerbti ne tik nacizmo, bet ir bolševizmo aukas".
Prieš kelias dienas Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentarai per neeilinę Baltijos asamblėjos sesiją priėmė deklaraciją, raginančią Rusiją pripažinti SSRS įvykdytą Baltijos valstybių okupaciją ir moralinę bei materialinę žalą, kurią joms padarė totalitarinis sovietų režimas ir karinė okupacija.
Šiuo metu JAV Kongrese svarstomas Atstovų Rūmų narių parengtas rezoliucijos projektas, kuriame reikalaujama, kad Rusija oficialiai pripažintų "neteisėtą Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupaciją 1940-1991 metais".
ELTA
