Rusija įspėjo NATO, kad JAV vadovaujamo karinio aljanso dislokuotų karių ar įrangos Baltijos valstybėse, kitą mėnesį joms įstojus į NATO, netoleruos. Taip rašo britų dienraščio "Financial Times" korespondentė Briuselyje Judy Dempsey (Džudė Dempsi).
Rusijos prezidento Vladimiro Putino specialiosios užsienio politikos pasiuntinys Sergejus Jastržembskis, penktadienį lankęsis NATO būstinėje, dienraščiui "Financial Times" pažymėjo, kad bet koks aljanso "pėdsakas - nesvarbu, kokio dydžio", būtų netoleruotinas. "NATO turėtų atsižvelgti į nacionalinius Rusijos politikos interesus", - sakė S. Jastržembskis.
Suprantame, kad NATO aviacijos bazės Bulgarijoje ir Rumunijoje reikalingos kovai su terorizmu, teigė jis. "Tačiau suprasti, kam reikalingi antiteroristiniai veiksmai Baltijos valstybėse, sunku", - tvirtino S. Jastržembskis.
Šio pareigūno požiūris atspindi Rusijos užsienio politiką, dėl daugelio klausimų tampančią komplikuota - ypač dėl Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties (CFE), laikomos Europos saugumo kertiniu akmeniu, laikymosi. CFE sutartis buvo sukurta siekiant sudaryti lygybę tarp įprastinių ginkluotųjų pajėgų ir ginkluotės nuo Atlanto vandenyno iki Uralo.
CFE pirmą kartą buvo pasirašyta Paryžiuje 1990-aisiais, vėliau sutartis buvo atnaujinta Stambule 1999 metais, atsižvelgiant į šaltojo karo pabaigą, tačiau Rusija vis dar turi ją ratifikuoti. Rusijos gynybos ministras Sergejus Ivanovas per neseniai Miunchene vykusią saugumo konferenciją pareiškė, kad Maskva sutarties, kol ji bus dabartinės formos, neratifikuos. Tai pakartojo ir S. Jastržembskis.
Maskva yra išsaugojusi karines bazes Gruzijoje ir Padnestrėje - Moldovos regione, kurį kontroliuoja rusai, Moldovoje siekiantys autonomijos. S. Jastržembskis pabrėžė, kad Rusija "jau uždarė dvi bazes Gruzijoje", ir pridūrė, jog valstybė netrukus pradės dvišales derybas su Michailu Saakašviliu, naujuoju Gruzijos prezidentu. Priėmus bendrą susitarimą, anot, S. Jastržembskio, Rusija iš Gruzijos galėtų pasitraukti per 11 metų. Gruzija nori, kad rusų kariai būtų išvesti per trejus metus. "Galbūt susitarsime dėl tarpinio laikotarpio", - pažymėjo S. Jastržembskis.
Praėjusią savaitę Vašingtone per derybas su M. Saakašviliu JAV prezidentas George’as W. Bushas (Džordžas V. Bušas) paragino Rusiją uždaryti savo karines bazes šioje strategiškai svarbioje Kaukazo valstybėje. G. W. Busho teigimu, Rusija turėtų laikytis 1999 metais per Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) viršūnių susitikimą Stambule duoto pažado uždaryti sovietinio laikotarpio bazes.
"Pagal Stambulo pareiškimą yra visiškai aišku, kad Rusija turi pasitraukti iš tų bazių, - G. W. Bushas sakė po susitikimo su M. Saakašviliu.
ELTA