Lietuvoje vis netyla diskusijos dėl euro įvedimo ir su tuo siejamo galimo kainų padidėjimo. Šias kalbas dar labiau pakurstė pastaruoju metu kaip niekada aukštai pakilusi naftos, o kartu ir degalų kaina.
Tiesa, šiuo atveju pagrindinis klausimas – ar augančios degalų kainos nepakels bendro kainų lygio Lietuvoje ir nesutrukdys šaliai planuojamu metu – 2007 m. pradžioje – įsivesti eurą. Kaip žinia, infliacija (bendras kainų lygio augimas) yra vienas iš rodiklių, pagal kurį vertinamas šalies pasirengimas tapti euro zonos nare. Tačiau šis klausimas kol kas labiau rūpi valstybės institucijoms ir ekspertams. O gyventojams svarbesnis ir dažnai aptarinėjamas klausimas, susijęs su euro įvedimu, Lietuvoje yra kiek kitoks – ar pati pinigų reforma nesukels naujo kainų šuolio. Taigi galima dar kartą panagrinėti, ką mums reiškia euro įsivedimas, kam jis gali būti naudingas, o kam tai gali atnešti papildomų išlaidų.
Daugiausia naudos - keliautojams
Pirmiausia reikia pažymėti, jog, skirtingai nei Lenkija, kurios valiuta svyruoja euro atžvilgiu, Lietuva (kaip ir Estija ar kai kurios kitos pirmosios įsivesti eurą ketinančios šalys) jau yra susiejusi savo nacionalinę valiutą su euru fiksuotu keitimo kursu. Tai reiškia, jog vienas didelis neaiškumas yra išspręstas – euro įvedimo metu litas turėtų būti keičiamas į eurą dabar galiojančiu kursu, ir tai neturėtų kelti tiek diskusijų, kiek jų buvo prieš daugiau nei dešimtmetį susiejant litą su JAV doleriu, o prieš keletą metų persiejant nuo dolerio prie euro. Kalbant ekonomistų kalba, Lietuva neformaliai ir taip yra euro zonoje. Mes jau orientuojamės į euro zonos pinigų politiką, o euro kursas kitų pasaulio valiutų (pavyzdžiui, JAV dolerio) atžvilgiu nulemia ir lito kursą tų valiutų atžvilgiu. Tik kol kas mes naudojame savo pinigus – litus, kuriuos, keliaudami į eurą naudojančias šalis, keičiame į eurus ir už keitimo paslaugas mokame bankams. Šios keitimo išlaidos išnyktų įvedus eurą, ir tai būtų turbūt apčiuopiamiausias privalumas Lietuvos gyventojams, vis dažniau keliaujantiems verslo ar turizmo reikalais į euro zonos šalis.
Ar kils kainos įvedus eurą?
Ekonomistai dažnai pateikia ir kitų euro įsivedimo privalumų, tai –palankesnės galimybės skolintis ir didesnis investuotojų pasitikėjimas, taigi geresnės sąlygos verslui, o kartu ir visos šalies ekonomikos plėtrai. Žinoma, tokie privalumai daugumai žmonių atrodo labai tolimi ir abstraktūs. Juos dažniau jaudina tai, ar įmonės nebandys pasinaudoti euro įvedimu ir padidinti savo produktų kainų, ar apskritai kaip nors valdžia jų neapgaus. Dažnai pateikiami ir anksčiau eurą įsivedusių šalių – Vokietijos, Italijos, Graikijos ar Olandijos – pavyzdžiai. Tvirtinama, jog jose, įvedus eurą, žmonės labai skaudžiai pajuto kainų padidėjimą. Ką galima atsakyti į tokius nuogąstavimus?
Pirmiausia reikia pripažinti, jog niekas negali tiksliai numatyti, kaip keisis kainos įvedus eurą. Tačiau galima remtis ekonomine logika ir kitų šalių patirtimi bei gana tvirtai teigti, jog, viena, įvedus eurą kai kurios paslaugos ir prekės gali pabrangti, kita vertus, tas pabrangimas veikiausiai būtų laikinas. Iš tiesų niekas negali uždrausti įmonėms padidinti prekių kainų, tačiau pagrindinė apsauga nuo kainų augimo yra konkurencija ir pačių vartotojų elgesys. Tyrimai rodo, kad Vokietijoje ir kitose šalyse iš tiesų kai kurių produktų kainos šiek tiek išaugo įvedus eurą. Tačiau po keleto mėnesių dėl konkurencijos įmonės buvo priverstos jas mažinti. Tiesiog turėjo reaguoti į konkurentų spaudimą. Čia ypač svarbus ir pačių vartotojų elgesys – ar lyginamos kainos ir nustojama pirkti pas tuos, kurie kainas didina. Šitaip pačios įmonės bus priverstos mažinti kainas ar jų nedidinti.
Pirkėjų panika = kainų augimas
Tačiau ir patys vartotojai gali lemti kainų padidėjimą. Taip gali atsitikti vien todėl, jog bus imta intensyviai pirkti kokias nors prekes prieš pat įvedant eurą. Kaip žinoma, smarkiai išaugus paklausai, pradeda kilti ir paklausių produktų kaina (pavyzdžiui, tai pastaraisiais metais matome nekilnojamojo turto rinkoje). Ekonomikoje dažnai patys lūkesčiai dėl kainų didėjimo ir jais grindžiamas elgesys (bandymas masiškai apsirūpinti prekėmis prieš joms pabrangstant) dažnai ir sukelia tai, nuo ko bandoma apsisaugoti – kainų padidėjimą. Tačiau tikėtina, jog gyventojai nepradės masiškai pirkti daugelio prekių, tad ir kainų kilimo dėl šios priežasties neturėtų būti. Juo labiau kad esame bendroje Europos Sąjungos rinkoje ir galime palyginti analogiškų prekių kainas Lietuvoje su kaimyninių ES šalių kainomis. Tad gali būti, jog išaugs nebent nekilnojamojo turto, į kurį vis daugiau investuojama, kainos.
Euras – ne visagalis
Apibendrinant galima sakyti, jog su euro įvedimu siejami neaiškumai ir baimės kyla veikiau dėl to, kad nepasitikima valdžios vykdomomis pinigų reformomis ar neteisingai interpretuojama kitų šalių patirtis. Tokias baimes pirmiausia gali sumažinti aiški Vyriausybės pozicija bei informacija apie planuojamus veiksmus, taip pat nuolatinis dėmesys konkurencijos sąlygoms Lietuvoje. Tai - dar viena gera proga priminti visiems, jog konkurencija yra geriausias vaistas nuo kainų kilimo. Tiesa, euras taip pat neišspręs visų Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių ekonominių problemų, neapsaugos ir nuo naftos kainų padidėjimo, jei tam atsirastų priežasčių ateityje. Tačiau bendra valiuta suteikia nemažai privalumų ir įmonėms, ir gyventojams. Svarbiausia, kad šiais privalumais pasinaudotume.
Dr. Ramūnas Vilpišauskas yra VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas
2005-10-03
