Kelio į pirmalaikius prezidento rinkimus Rolandui Paksui teisinis užkirtimas apgintų visuomenę nuo Konstituciją šiurkščiai pažeidusio politiko, teigia konstitucinės teisės specialistas. Jeigu VRK atsisakys registruoti R.Paksą, jis turės teisę tokį sprendimą apskųsti Vyriausiajam administraciniam teismui. Neatmetama galimybė, jog teismas gali paprašyti Konstitucinio Teismo išvados, ar R.Paksas gali balotiruotis rinkimuose.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) trečiadienio popietę svarstys, ar registruoti Konstituciją ir priesaiką triskart šiurkščiai pažeidusį ir dėl to iš prezidento posto nušalintą R.Paksą pretendentu į kandidatus pirmalaikiuose prezidento rinkimuose.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija konstatavo, kad nuo prezidento pareigų nušalintas R.Paksas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą ir todėl negali valstybės tarnyboje dirbti trejus metus.
Komisija sprendimą priėmė, remdamasi Konstitucinio Teismo išvada, kad R.Paksas per savo patarėjus bandė daryti įtaką privačių bendrovių veiklai.
Interviu savaitraščiui "Veidas" Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Administracinės ir konstitucinės katedros docentas Egidijus Šileikis teigė, jog iš esmės neįmanoma prognozuoti, ar Vyriausiasis administracinis teismas kreipsis išaiškinimo į Konstitucinį Teismą.
"Bet taip atsitikus, turi veikti sveiko proto principas. Manau, Konstitucinis Teismas šį klausimą svarstytų ne eilės tvarka. Žinome, kaip operatyviai buvo pateikta Seimui išvada dėl konkrečių R.Pakso veiksmų atitikties Konstitucijai. O ši byla būtų žymiai lengvesnė ir atsakyta būtų tikrai operatyviai", - sakė E.Šileikis.
Anot teisininko, pagrindinis koziris byloje turėtų būti įvykusi apkalta ir konstatuotas šiurkštus Konstitucijos pažeidimas.
"Matau galimybę Vyriausiajam administraciniam teismui sumaniai suformuluoti klausimą Konstituciniam Teismui: "Ar tai, kad dabartinis Prezidento rinkimų įstatymas formaliai leidžia registruoti kandidatą, kuris pašalintas iš pareigų, į kurias vėl pretenduoja, apkaltos proceso tvarka, neprieštarauja Konstitucijai"? Tiksliau - ar tokio teisinio draudimo nebuvimas neprieštarauja Konstitucijos 74 straipsniui, kuriame kalbama apie apkaltą? Precedentas - klausti Konstitucinio Teismo apie tai, ko įstatyme nėra, bet pagal Konstituciją turėtų būti - jau buvo", - sakė E.Šileikis.
Teisininkas primena Konstitucinio Teismo nuomonę, jog "apkalta - visuomenės savigynos instrumentas".
"O kokia prasmė nubausti pareigūną ir po kelių savaičių vėl leisti jam balotiruotis į tas pačias pareigas? Kur čia visuomenės savisauga? Mano supratimu, Konstitucinis Teismas galėtų pasakyti, jog toks draudimas turėtų būti. Jam tai pasakius, nebereikėtų keisti ir Konstitucijos - užtektų Seimui padaryti pataisą įstatyme", - sakė teisės ekspertas.
Kandidatais į prezidentus bus užregistruoti tik tie pretendentai, kurie iki gegužės 8 dienos surinks ne mažiau kaip po 20 tūkst. juos remiančių rinkėjų parašų.
Neeiliniai prezidento rinkimai vyks birželio 13 dieną.
BNS
