„Omni laikas“ paskelbė straipsnį „Ar gausėja diplomuotų beraščių?“ (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_84776$z_268980), kuriame universitetų dėstytojai teigia, kad bendras studentų lygis suprastėjo. Švietimo ir mokslo ministro Remigijaus Motuzo klausiame, kokia jo nuomonė šiais klausimais.
Ar sutinkate, kad universitetuose smunka studijų kokybė?
Tokia išvada išties peršasi nagrinėjant studijų kokybės ekspertų išvadas, girdint darbdavių nusiskundimus apie kvalifikuotų specialistų poreikį.
Tačiau negalima taip teigti apie visas aukštąsias mokyklas. Kad jose studijų kokybė skirtinga, rodo ir tai, jog darbdaviai pradeda kreipti dėmesį, kokią aukštąją mokyklą absolventas baigė, o ir įvairių aukštųjų mokyklų įvaizdis visuomenėje labai nevienodas.
Skirtingi ir konkursai stojant į aukštąsias mokyklas. Pavyzdžiui, pernai beveik kas trečias stojantysis pirmu pageidavimu nurodė Vilniaus universitetą (VU), kas devintas - Kauno technologijos universitetą (KTU), kas dešimtas - Vilniaus Gedimino technikos universitetą ir t.t. Aišku, tai priklauso ir nuo mokyklos dydžio. Bet sutikime, kad konkursas pagal pirmąjį nurodytą pageidavimą daug pasako.
Kokios studijų kokybės suprastėjimo priežastys ir ką reikėtų keisti?
Taip atsitinka dėl daugelio priežasčių. Menkesnę studijų kokybę lemia studentų gausa, dalis jų ateina ne visai pasirengę studijoms. Mokslus aukštosiose tęsia net 70 proc. Lietuvos tų metų abiturientų. O išsivysčiusių šalių vidurkis yra 45 proc. tų metų abiturientų.
Kita priežastis - nepakankamas finansavimas. Vienam studentui tenka palyginti menka pinigų suma - triskart mažiau nei ES vidurkis, nors pagal studentų skaičių tūkstančiui gyventojų esame tarp pirmaujančiųjų Europoje.
Svarbi priežastis yra ir ta, kad aukštosios mokyklos tik dabar pradeda kurti savo vidines kokybės užtikrinimo sistemas.
Visa tai yra rimtas pagrindas imtis konkrečių reformos veiksmų, pertvarkant mokslo ir studijų sistemą Lietuvoje. Tam daug dėmesio skyrė ir Lietuvos prezidentas savo metiniame pranešime.
Ieškodami problemų sprendimo būdų dirba ir Lietuvos mokslo tarybos, ir Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupės. Apie tai tariamasi Aukštojo mokslo taryboje, mūsų ministerijos susitikimuose su verslo, pramonės atstovais. Jau suformuluotos pagrindinės siūlomų reformų kryptys.
Viena jų - optimizuoti valstybinių aukštųjų mokyklų vidinį valdymą ir vidinę struktūrą. Tai reikštų aktyvų socialinių partnerių įtraukimą į aukštųjų mokyklų veiklą. Aukščiausios savivaldos institucijos funkcijos turi būti perduotos aukštosios mokyklos tarybai, kurioje socialiniai partneriai ir studentai sudarytų absoliučią daugumą.
Kad toks aukštosios mokyklos personalo bendradarbiavimas su socialiniais partneriais duoda rezultatų, akivaizdžiai įrodo „Alnos“ bendradarbiavimas su KTU, „Vilniaus Vingio“ su VU ir KTU, „Achemos“ su KU ir KTU, „Fermento“ su Vilniaus kolegija ir t.t. Minimais atvejais socialiniai partneriai dalyvauja organizuojant studijas, rengiant būsimus specialistus, paskui juos įdarbina savo įmonėse.
Kita reformos kryptis - optimizuoti Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklą, kad būtų efektyviau panaudojamas intelektualinis ir materialinis potencialas. Pirmiausia būtų kalbama apie tam tikrų fakultetų, studijų programų jungimą, magistrantūros ir doktorantūros studijų koncentravimą universitetuose, kurie toje dalykinėje srityje stipriausi. Be abejo, jei tame pačiame mieste du universitetai rengia tuos pačius specialistus, kuriems paskui sunku įsidarbinti, verta pamąstyti, kaip studijas pertvarkyti.
Kad būtų racionaliau panaudojamos aukštajam mokslui skiriamos lėšos, būtina dar viena reformos kryptis - aukštojo mokslo finansavimo pokyčiai. Tai susiję ir su studijų trukmės peržiūrėjimu, ir su magistrantūros bei doktorantūros studijų programų sukoncentravimu, ir su didesne laisve aukštajai mokyklai priimant studentus į valstybės finansuojamas vietas nekeičiant skiriamų lėšų dydžio.
Svarstytina galimybė įteisinti studijų finansavimą iš trijų šaltinių: studento įmokos, valstybės (mokesčių mokėtojų) pinigų ir darbdavio (valstybinio ir nevalstybinio sektoriaus) lėšų.
Šios minimos kryptys kelia daug diskusijų akademinėje bendruomenėje, tačiau akivaizdu, kad aukštojo mokslo reforma siekiant pagerinti studijų kokybę ir finansavimą yra neišvengiama.
