Dabartinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį vykusius šalies vadovo rinkimus triuškinama pergale laimėjo jau pirmame ture, užsitikrinęs daugiau kaip 70 proc. balsavusiųjų paramą, tačiau opozicija ir ekspertai teigia, kad rinkimai vyko pažeidžiant demokratines procedūras.
Šalies Centrinės rinkimų komisijos (CRK) duomenimis, suskaičiavus 97,3 proc. balsalapių, V.Putinas laimėjo 71,1 proc. balsų, o jo artimiausias varžovas, Rusijos Federacijos komunistų partijos (RFKP) atstovas Nikolajus Charitonovas, - 13,8 proc. balsų. Trečią vietą su 4,1 proc. balsų užima Valstybės Dūmos deputatas Sergejus Glazjevas, o ketvirtą - viena iš buvusių Dešiniųjų jėgų sąjungos lyderių Irina Hakamada, už kurią balsavo 3,8 proc. rinkimuose dalyvavusių šalies piliečių.
Rusijos liberalų demokratų partijos (RLDP) atstovas Olegas Malyškinas surinko 2 proc. balsų, o Federacijos Tarybos pirmininkas Sergejus Mironovas - 0,8 procento. Prieš visus balsavo 3,5 proc. rinkėjų.
CRK duomenimis, rinkėjų aktyvumas viršijo 60 procentų.
CRK pirmininkas Aleksandras Vešniakovas pažymėjo, kad šie rezultatai iš esmės nebeturėtų keistis. "Tendencija jau nusistovėjo. Niekas daugiau labai nesikeis", - sakė jis.
Galutiniai oficialūs rinkimų rezultatai bus paskelbti kovo 25 dieną.
V.Putinas pasirodė savo rinkimų štabe maždaug 1 val. nakties ir apie pusantros valandos atsakinėjo į žurnalistų klausimus.
Rinkimų rezultatus prezidentas pavadino "visiškai patenkinamais" ir pažadėjo "dirbti tokiu pat ritmu" įgyvendinant ekonomines reformas ir plėtojant pilietinės visuomenės institucijas dar ketverius metus.
"Negaliu susilaikyti neišreiškęs savo pasitenkinimo tokiais rezultatais - visiškai priimtinais", - prezidentui antrino ir V.Putino rinkimų štabo vadovas, Rusijos vyriausybės kanceliarijos viršininkas Dmitrijus Kozakas.
Fondo "Visuomenės nuomonė" atliktos rinkimuose dalyvavusių balsuotojų apklausos duomenys iš esmės nesiskiria nuo CRK pateiktų rezultatų.
Ši apklausa parodė, kad V.Putinas gali gauti 69 proc. balsų, N.Charitonovas - 12,6 proc., S.Glazjevas ir I.Hakamada - po 4,7 proc., O.Malyškinas - 2,3 proc., o S.Mironovas - 1 procentą. Prieš visus, apklausos duomenimis, balsavo - 5,7 procentai.
"Paralelinis balsų skaičiavimas kol kas nerodo žymesnių nukrypimų (nuo CRK rezultatų) - plius minus 1,5 procento", - pranešė žurnalistams N.Charitonovas, komentuodamas rinkimų rezultatus.
Tačiau valdžios pergalę aptemdė didžiulis gaisras, kilęs pačiame Maskvos centre, kuris kone visiškai sunaikino istorinį Maniežo pastatą, stovintį visais šalimais Kremliaus.
OPOZICIJA KRITIKUOJA KREMLIŲ
Kai kuriuose regionuose, tarp jų Ingušijoje ir Totorijoje, V.Putinas iškovojo pergalę stačiai fantastiniu rezultatu, užsitikrinęs net 97-98 proc. balsavusiųjų paramą.
Dar nepasibaigus balsavimui trys kandidatai į prezidentus - S.Glazjevas, I.Hakamada ir N.Charitonovas - pranešė apie rimtus pažeidimus, kurie buvo padaryti balsavimo metu.
"Pažeidimai viršijo visas įmanomas ribas", - pažymėjo I.Hakamada.
Savo ruožtu S.Glazjevas mano, kad nuo Boriso Jelcino prezidentavimo laikų valdžios metodai vykdyti rinkimų kampaniją visiškai nepasikeitė.
"Kyla įspūdis, kad sėdi su jais žaisti šachmatais, o jie griebia blokštą ir ima žaisti miestučius", - sakė S.Glazjevas.
V.Putino varžovai ypač atkreipia dėmesį į administracinio valdžios resurso panaudojimą ir diskreditaciją, kurios griebiamasi siekiant sutrukdyti prasiveržti į masinio informavimo priemones, pirmiausia televiziją.
"Padarėme viską, ką galėjome tokiomis sąlygomis", - sakė N.Charitonovas, komentuodamas savo partijos pasiektus rezultatus.
Per rinkimus, kurie vyko 2000 metais, V.Putinas laimėjo 53 proc. balsų, o jo tuometinis rimčiausias konkurentas - RFKP lyderis Genadijus Ziuganovas - 29,2 procento.
I.Hakamada, kurios asmeninis rezultatas yra artimas DJS rezultatams per praėjusių metų gruodį vykusius parlamento rinkimus, teigia, kad už ją atiduotų balsų skaičius leidžia pradėti organizacinį naujos partijos kūrimo darbą.
"Penki milijonai rinkėjų, balsavusių už mane....suteikė man visišką laisvę kurti naują partiją", - pažymėjo I.Hakamada tiesioginiame televizijos NTV programos "Žodžio laisvė" eteryje.
Dar rinkimams nepasibaigus susirūpinimą dėl rinkimų eigos ir jų teisingumo išreiškė ir Jungtinės Valstijos.
"Rusai turi suprasti, kad norint turėti demokratiją, kurią pripažintų tarptautinė bendrija...reikia kandidatams suteikti tokias pačias galimybes naudotis visomis žiniasklaidos priemonėmis kaip ir prezidentui", - pareiškė JAV valstybės sekretorius Colinas Powellas (Kolinas Pauelas) per televizijos programą "Fox News Sunday".
"Man nėra visiškai aišku, kodėl jie nesuteikia galimybių opozicijos kandidatams visapusiškai dalyvauti rinkimų procese. Tai nėra gerai, tačiau nemanau, jog tai požymis, kad Rusijoje demokratijai atėjo galas", - sakė jis.
V.Putinas atsakydamas į šią kritiką patarė Vašingtonui užsiimti savo šalies rinkimų proceso problemomis.
"Išplėtotos demokratijos šalyse taip pat kyla daug problemų su ta demokratija, įskaitant ir rinkimų procedūras. Niekas neturi teisės manyti, kad jeigu jie kritikuoja kitus, juos nėra už ką kritikuoti. Rusijoje yra tokia patarlė - kai kurie žmonės savo aky ir rąsto nemato, o kito ir krislą įžiūri", - sakė V.Putinas ir pažadėjo stengtis, kad būtų užtikrinta tolesnė politinio gyvenimo liberalizacija.
"Visi demokratiniai liaudies iškovojimai bus besąlygiškai užtikrinti ir garantuoti. Tačiau mes nepasitenkinsime tuo, kas pasiekta, tvirtinsime daugiapartinę sistemą, pilietinę visuomenę, darysime viską, kad užtikrintume žodžio laisvę", - sakė prezidentas.
"Reuters"-BNS
