"Sotus katinas pelių negaudo"
Panevėžio apygardos prokuratūros Sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Gediminas Marcinkevičius dar mokykloje žinojo, kuo bus. Pradėjęs dirbti policijoje budėtojo padėjėju, kaip jis pats sako, "nuo šeimyninių konfliktų" per 20 savo darbo metų užkopė iki skyriaus vyriausiojo prokuroro ir sėkmingai narplioja sudėtingas finansines bylas.
- Apie Panevėžį visada buvo šnekama, kad šiame mieste daug žiaurių nusikaltėlių, siaučia gaujos...
- Nežinau, ar iš tikrųjų taip buvo. Gal tokią nuomonę suformavote jūs, žurnalistai?.. Manau, kad Panevėžys niekuo neišsiskiria nuo kitų miestų. Juk nepriklausomybės pradžioje ta kriminalinė banga kilo visoje Lietuvoje. Visuose didžiuosiuose miestuose siautėjo gaujos, dalijosi įtakos zonomis: Vilnius turėjo "brigadą", Klaipėda - "gaidjurginius", Šiauliuose - irgi savi banditai sprogdino visus... Dabar tie nusikaltėliai arba jau sėdi už grotų, arba išsišaudę vieni kitus.
O dabartinės problemos - visur tos pačios, nusikaltimų pobūdis mūsų mieste nėra išskirtinis.
Kita vertus, jei visiems tie nusikaltėliai ir jų "darbai" žinomi, tai gal gerai? Vadinasi, atitinkamos instancijos gerai dirba...
- Tačiau būtent jūsų miesto teisėsauga patyrė keletą skaudžių netekčių: šaltakraujiškai buvo nužudyti prokurorai G. Sireika, V. Kazlauskaitė, Pasvalio policijos inspektorius S. Piskunovas...
- Taip, ko gero, Panevėžio regionas vienintelis, kuriame nuo nusikaltėlių rankos žuvo net trys pareigūnai.
- Ar krizė turi kokios nors įtakos nusikalstamumui? Daugėja nusikaltimų? Keičiasi jų pobūdis?
- Visada, kai šalyje jaučiamas ekonominis nuosmukis, nusikaltimų padaugėja, ypač vagysčių, plėšimų. Vieni ieško, kaip daugiau užsidirbti, kiti - kur ir ką būtų galima pavogti.
- O grįžtantys namo tautiečiai neprisideda prie nusikalstamumo didėjimo?
- Tokių ryškių pavyzdžių neturime. Bet galimybė yra, nes, jei žmogus grįžo iš užsienio be santaupų, jam juk reikia gyventi, pavalgyti. Darbą sunku rasti, tad eina ieškoti, kas ne vietoje ir nesaugiai padėta. Galų gale nemažai tautiečių, liūdnai pagarsėjusių užsieniuose, būna deportuojami namo be teisės sugrįžti... Tad kas tokiems belieka? Tik gimtinėje kuo nors panašiai užsiimti...
- Per beveik 20 nepriklausomybės metų pasikeitė nusikaltimų pobūdis, nusikaltėliai labiau išpruso. Tie, kurių neiššaudė ar nepasodino į kalėjimą, "išsiplovė" pinigus... Teisininkams irgi tenka pasitempti?
- Galiu tik pasidžiaugti, jog ženkliai sumažėjo tokių brutualių plėšimų ir reketo atvejų, kaip buvo prieš gerą dešimtmetį. Tačiau bėda, kad turto prievartavimas iš įstaigų ir įmonių persikėlė į mokyklas. Reikalaujama ne tik mobiliųjų telefonų, bet ir pinigų ar prabangių daiktų. Nepilnamečių nusikalstamumas smarkiai auga.
Smarkiai daugėja ir ekonominių nusikaltimų. Visuomenė tapo teisiškai labiau išprususi, nusikaltėliai - taip pat. Jie rafinuotesni, nusikaltimai gerai apgalvoti iki menkiausios smulkmenos. Daugelis nusikaltėlių tapo solidžiais verslininkais, jiems dirba visa eilė teisininkų - ir protingai pataria, kaip ir ką "legaliai" nugvelbti.
Tobulėja pats nusikaltimo mechanizmas. Jei anksčiau būdavo įvykdoma vagystė stambiu mastu, tai būdavo vagiama iš fabriko ar įmonės, o dabar gudriai apvagiama valstybė. Lyg ir nėra konkretaus nukentėjusiojo. Ir žmonės labai abejingai reaguoja. Gal čia kaltas lietuvio mentalitetas: "Ne mano kiaulės, ne mano pupos"?..
Keista, kad iki šiol niekaip nesuvokiame, jog apvogus valstybę, apvagiami mes visi. Tarkim, kad ir pridėtinės vertės mokesčio grobstymo atvejai. Dažnai žmonės sako: "Na, ir kas čia blogo?" O štai žmogaus, kuris nemoka mokesčių, logika tokia: "Aš neturiu pinigų, o be to, vis tiek viskas iššvaistoma ", arba "Kiti nemoka, tai kodėl aš turiu mokėti?" Viskam randamas pasiteisinimas.
O neseniai nuskambėjęs motinystės pašalpų permokėjimo skandalas? Tai teisiškai net nusikaltimu pavadinti sunku, nes mokesčiai buvo sumokėti. Tiesiog įstatymuose palikta spraga, sugebėjo pasinaudoti apsukruoliai. Tai galima įvardinti kaip moralinį nusižengimą.
Teko dirbti ir prie garsiosios pinigų vokeliuose mokėjimo Krekenavos agrogirmoje baudžiamosios bylos. Kartu su kitomis tarnybomis buvo atliktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimų finansų sistemai. Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo kaltinimai buvo pareikšti Krekenavos agrofirmai ir jos generaliniam direktoriui.
Tokių nusikaltimų, kaip atlyginimų mokėjimas vokeliuose, apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymas, nelegaliaus įdarbinimo atvejų ir kitų panašių nusikaltimų šiuo sunkiu laikotarpiu gali dar padaugėti.
Ekonominiai nusikaltimai, kitaip nei smurtiniai nusikaltimai, yra latentiniai, jie mažiau matomi, juos sunkiau išaiškinti, išvilkti į dienos šviesą ir kartais net susidaro įspūdis, jog viskas gerai.
- Teks ekonomiką studijuoti, kad įveikumėte nusikaltėlių pateiktus "galvosūkius"?
- Taip. Jau ketinau ekonomiką studijuoti, bet namuose pasvarstėm, kad tiesiog fiziškai nepajėgsiu. Šiuo metu mokosi žmona - studijuoja teisę. Du dar maži vaikai - 3 ir 7 metų - namuose laukia, darbas, buitis... Žodžiu, nutarėm, kad teks žinių semtis individualiai... Be to, Generalinė prokuratūra dažnai organizuoja seminarus ir kvalifikacijos kėlimo kursus. Daug specifinių žinių reikia, kai tenka nagrinėti, tarkim, PVM grobstymo ar kitokias finansines bylas. Mūsų skyrius konkrečiai kontroliuoja Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, Muitinės kriminalinių nusikaltimų tyrimų tarnybą ir pasienį. Smarkiai šiuo metu paplitę vadinamieji "akciziniai" nusikaltimai. Nors Panevėžys neturi išorinės sienos su Rusija, tačiau cigaretės iš šios šalies atkeliauja ir čia.
Dar viena nusikaltimų kategorija susijusi su mašinų eksportu. Atsirado tiekėjų iš Amerikos, net iš Japonijos. Ir, ne paslaptis, stengiamasi sumokėti kuo mažiau muito mokesčių, klastojami dokumentai. Tad, tiriant šiuos nusikaltimus, tenka bendradarbiauti su Amerikos, o dabar teks jau ir su Japonijos teisėsauga.
- Nagrinėjate tokius nusikaltimus, kuriuose, "vartosi" dideli pinigai. Puikiai žinomi visi niuansai... Ar pačiam niekada nekilo mintis pasinaudoti kokiu nors gudriu nusikaltimo modeliu ir kokį milijoną "prasukti"?..
- Na ir paklausėte... Dar niekas niekad to neklausė... Nekilo, nes, ko gero, tie "gudrūs" nusikaltimai dažniausiai kyla iš nevilties. Štai kad ir katinas - jei jis sotus, pelių negaudo - tingus pasidaro. Taip ir žmogus - jei sotus, jis tingus. Taigi jei žmogus turėtų tiek, kad jam terūpėtų darbas, namai, poilsis, nusikaltimai būtų paprastesni. Tačiau šiandien žmogus dar nuolat suka galvą, kaip čia ką susukus, apsukus, nes jam vis ko nors trūksta. Mat neprivalgiusio žmogaus protas - aštresnis. Jis nuolat galvoja, kiek jam dar trūksta iki pilnos laimės. Todėl ir nusikaltimų modeliai gana sudėtingi, plačiai apimantys - kelias įmones, net kelias šalis.
Dar mūsų žmonėms labai patrauklios didžiulės lėšos, ateinančios iš Europos Sąjungos fondų. Dėl jų panaudojimo irgi kyla visokių nesusipratimų. Įdomiausia, kad žmogus žiūri labai atsainiai: "Koks skirtumas, kur juos panaudosiu? Pinigai taigi Lietuvai skirti..."
- Juk ne veltui sakoma, kad nusikaltimai daromi arba iš meilės arba dėl pinigų?
- Šiuo metu į ekonominius nusikaltimus jau ir pas mus kreipiamas gerokai didesnis dėmesys. Taip , daugiausia nusikaltimų padaroma dėl pinigų - net ir užsakomos žmogžudystės. Kitose šalyse pvz., Švedijoje, jau seniai sukoncentruotas dėmesys į finansinius nusikaltimus, sukurti specializuoti padaliniai tokiems nusikaltimams tirti. Jų daugėja visame pasaulyje. Nors žmonės ten gyvena gerai, tačiau dideli mokesčiai irgi verčia ieškoti būdų, kaip juos sumažinti.
- Ką veikiate laisvalaikiu?
- O! Turim paėmę paskolą, pasistatėm namą... Tai va ir prabėga laisvalaikis apie namą "bešokant", su šeima bendraujant. Krizė atsiliepia visiems... Kai ėmėm paskolą, buvom apsvarstę savo finansines galimybes... O dabar? Aš puikiai suprantu tuos piketuojančius policininkus. Jie kaip ir kiti teisėsaugos pareigūnai tikėjo, kad greitai gyvensim geriau, kad vejamės Europą, ėmė paskolas, gerino buitį. Juk mums visiems papildomai dirbti draudžiama ir užsidirbti daugiau negalime, o iš savo atlyginimų susitaupyti namui negalime... Jei dar kartą kas pasiūlytų statytis namą, vargu ar ryžčiausi...
- Ačiū už pokalbį ir sėkmės.
Kalbėjosi Aurelija Žutautienė
