Prezidentūroje gimusi schema, kaip turėtų būti Lietuvoje koordinuojami Europos Sąjungos (ES) reikalai, papiktino parlamentinio Europos reikalų komiteto vadovą Vytenį Andriukaitį.
Seimo valdybai pirmadienį (07.14) pateiktame rašte Seimo pirmininko pavaduotojas V. Andriukaitis pareiškė abejonių, ar kai kurie Prezidentūros siūlymai nepažeidžia Konstitucijoje nustatyto galių balanso ir valdžių ribojimo principo.
Ypač kritiškai jis įvertino siūlymą suteikti prezidento pirmininkaujamai Užsienio politikos koordinavimo tarybai (UPKT) teisę aptarti ir, esant reikalui, derinti ES politikos strategines kryptis bei prioritetus.
Seimo vicepirmininko teigimu, Konstitucija nenumato tokių galių UPKT.
V. Andriukaičiui užkliuvo ir sakinys, kad prezidentas "savo poziciją formuos per diplomatinę tarnybą ir Prezidentūroje įkurtą ES reikalus koordinuosiantį padalinį".
"Prezidentas dubliuos Vyriausybės darbus, nes jis jau nebe kartu su Vyriausybe, bet "savo" poziciją formuos per diplomatinę tarnybą ir Prezidentūros ES reikalus koordinuosiantį padalinį. Prezidentas negali formuoti atskiros, skirtingos nuo Seimo patvirtintos Vyriausybės programos užsienio politikos. Lietuvoje negali būti dviejų "užsienio politikų", - teigia V. Andriukaitis.
Minėtame ES reikalų koordinavimo modelyje valdančiosios Socialdemokratinės koalicijos frakcijos atstovas įžvelgė norą perimti Vyriausybei ir Seimui Konstitucijos deleguotas funkcijas.
"Ar tai yra noras keisti Konstitucijos nustatytą galių balanso ir valdžių ribojimo principą? Ar tai švelniau tariant - noras perimti Vyriausybės funkcijas?" - retoriškai klausia jis.
Savo modelį, kaip turėtų būti koordinuojami ES reikalai Lietuvoje, Seimo valdybai pateikė ir V. Andriukaičio vadovaujama darbo grupė.
Darbo grupės išvadose taip pat nepritariama siūlymui "institucionalizuoti" UPKT.
"Pasiūlymas institucionalizuoti Užsienio reikalų koordinavimo tarybą vertintinas kaip neatitinkantis bendro Konstitucijoje įtvirtinto galių balanso. Toks konsultacinis organas dubliuotų kitas struktūras ir vargu ar yra reikalingas", - rašoma darbo grupės išvadose.
Tačiau Europos saugumo ir gynybos politikos klausimus siūloma svarstyti prezidento vadovaujamoje Valstybės gynimo taryboje.
Darbo grupė siūlo įgyvendinti Lietuvoje centralizuotą ES reikalų koordinavimo modelį, inkorporuojant į Vyriausybės kanceliariją dabartinį Europos komitetą prie Vyriausybės, o Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetus įgalinti teikti Vyriausybės nariams mandatą balsuoti dėl ES teisės aktų priėmimo.
Lietuvai tapus ES visateise nare, Vyriausybė įgis naują funkciją - dalyvauti ES teisėkūros procese. Ministrai turės balsuoti ES Taryboje priimant ES teisės aktus, kurie bus privalomi ir Lietuvai. Šiuo atveju Seimas turės perleisti dalį įstatymo leidėjo kompetencijos vykdomajai valdžiai.
"Lietuvos valstybės gyvybinis interesas - užtikrinti vieningą nacionalinę poziciją ES reikaluose. Lietuva yra per maža valstybė, kad galėtų sau leisti "prabangą" ES reikaluose kalbėti skirtingais balsais. Mūsų geopolitinė padėtis ir istorinė patirtis reikalauja didelio susiklausymo, o kartu ir vieningo ES reikalų koordinavimo", - teigiama V. Andriukaičio darbo grupės išvadose.
Siekiant sukurti vieningą ES reikalų koordinavimo mechanizmą darbo grupė pasiūlė iki šių metų rugsėjo 10 dienos parengti tarpinstitucinį susitarimą dėl Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros kanceliarijų restruktūrizavimo, o Seimo rudens sesijoje pradėti svarstyti reikalingas Konstitucijos ir įstatymų pataisas.
Numatoma, kad visateise ES nare Lietuva taps 2004 metų gegužės 1 dieną.
BNS
