Europos Sąjungos (ES) politiką Lietuvoje vykdys prezidentas ir Vyriausybė, Seimui teks apsispręsti, kaip suteikti mandatą Vyriausybei dėl šalies pozicijos atstovavimo ES institucijose, o diplomatinė tarnyba bus pagrindinis užsienio politikos instrumentas.
Tokį ES reikalų koordinavimo modelį patvirtino Prezidentūroje antradienį (07.15) posėdžiavusi prezidento Rolando Pakso vadovaujama Užsienio politikos koordinavimo taryba (UPKT).
Patvirtintas modelis prezidento, Seimo ir Vyriausybės atstovų buvo rengiamas beveik mėnesį.
ES reikalų koordinavimo modelis nustato, kad pozicijos strateginiais ES klausimais, tarp kurių įvardijami pozicijos dėl Lietuvos ilgalaikės ES politikos, esminių ES politikos klausimų, aptariamos ir, esant reikalui, derinamos UPKT. Lietuvai ES Viršūnių tarybos susitikimuose atstovaus prezidentas ir Vyriausybės vadovas.
Europos komitetas prie Vyriausybės pertvarkomas sukuriant Vyriausybės Kanceliarijos ES reikalų koordinavimo padalinį.
Sprendimą dėl komiteto likvidavimo Vyriausybė planuoja priimti trečiadienį vyksiančiame posėdyje.
Europos komiteto resursus siūloma panaudoti sustiprinant atskirų ministerijų padalinius, atsakingus už ES reikalus, bei įkuriant ES reikalus kuruojantį padalinį Prezidentūroje.
Anot projekto, suderinta Lietuvos pozicija ES klausimais ES šalims narėms ir ES institucijoms bus pateikiama per Užsienio reikalų ministeriją ir diplomatinę tarnybą. Lietuvos poziciją atskirais specifiniais klausimais ES Tarybos darbo grupėje pristato atsakinga ministerija, esant reikalui nustatyta tvarka suderinusi poziciją.
Dokumente rašoma, kad prezidentas spręs pagrindinius klausimus, susijusius su ES užsienio ir saugumo politika, taip pat politika kitų ES valstybių atžvilgiu.
ES politiką vykdys prezidentas kartu su Vyriausybe.
UPKT aptars Lietuvos ES politikos strategines kryptis bei prioritetus ir, esant reikalui, derins pozicijas ES klausimais. Prezidento atstovai dalyvaus Vyriausybės steigiamų ES reikalus koordinuosiančių organų veikloje.
Seimui palikta apsispręsti dėl mandato suteikimo Vyriausybei ES klausimais ir parlamentinės kontrolės mechanizmo.
Vyriausybė turės koordinuoti sprendimų priėmimą ES klausimais ir užtikrinti jų įgyvendinimą.
Koordinavimas, pasiūlymų dėl Lietuvos politikos ES klausimais suformavimas, sprendimų priėmimas ir įgyvendinimas bus vykdomas per atitinkamas darbo grupes, vykdant tarpžinybinį ES reikalų koordinavimą ministerijų sekretorių lygyje ir priimant sprendimus Vyriausybės ar ministrų lygyje.
Vyriausybės Kanceliarijos ES reikalų koordinavimo padalinys vykdys strateginį planavimą su ES susijusiais veiksmams, dalyvaujant URM atlieka tarpžinybinio koordinavimo sekretoriato funkcijas, dalyvaus rengiant pradinę Lietuvos poziciją ES klausimais, paskirs už ES dokumento vykdymą atsakingą Lietuvos instituciją, ruoš Vyriausybės posėdžio dalį, susijusią su ES reikalais, atliks ES priimtų sprendimų įgyvendinimo organizavimą ir priežiūrą, valdys ES dokumentų srautus.
URM operatyviai pristatys galutines pozicijas ES Nuolatinių atstovų komitete (COREPER), perduos pavedimus misijai prie EB ir kitoms Lietuvos diplomatinėms atstovybėms ES šalyse narėse dėl Lietuvos pozicijų ES klausimais, o UR ministras atstovaus Lietuvai ES Bendrųjų ir išorinių reikalų taryboje.
Dokumente pažymima, kad Lietuva, tapusi ES nare, santykius su kitomis valstybėmis, taip pat ir ES šalimis narėmis, ir toliau įgyvendins per užsienio politikos instrumentus, o santykiai su ES šalims narėmis išliks santykiais su suvereniais tarptautinės teisės subjektais.
Kaip svarbiausias užsienio politikos instrumentas dokumente įvardyta diplomatinė tarnyba.
Nors tarybos posėdis užtruko vos pusvalandį, nes, pokalbio dalyvių teigimu, diskusijų dėl modelio nebekilo, UPKT nariai dar kurį laikė vaikščiojo Prezidentūroje - premjeras Algirdas Brazauskas pasiliko pas prezidentą, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas ir užsienio reikalų ministras Antanas Valionis užsuko pas prezidento patarėją užsienio politikos klausimais Alvydą Medalinską.
BNS šaltinių teigimu, posėdžio dalyviai laukė, kol baigsis dvišalis prezidento ir premjero susitikimas, kad visi kartu galėtų žurnalistams pristatyti schemą, tačiau premjeras iš Prezidentūros išvyko taip ir nepasikalbėjęs su žurnalistais.
A. Paulauskas žurnalistams sakė, kad po atostogų Seimas turės pradėti Konstitucijos pataisos, nustatančios, jog ES teisės aktai iš karto tampa Lietuvos teisės dalimi, priėmimo procedūrą, ir ją užbaigti iki kitų metų gegužės, kada Lietuva tikisi tapti ES nare.
"Jeigu dėl kiekvienos direktyvos mes Seime turėsim iš naujo svarstyti ir priimti įstatymą, tai žinot, kokios bus diskusijos", - sakė A. Paulauskas.
Seimo pirmininkas akcentavo, kad Konstitucijos straipsnių pakeitimas turi būti minimalus, todėl dėl šiuo metu Seime parengtų ir Seimo frakcijoms pateiktų svarstyti Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko Vytenio Andriukaičio vadovaujamos darbo grupės parengtų Konstitucijos pataisų, parlamento vadovo teigimu, bus dar "daug" diskutuojama.
V. Andriukaitis UPKT posėdyje nedalyvavo, nes išvyko į komandiruotę. Paklaustas, ar jis neturėjo prezidentui pasiaiškinti dėl pirmadienį V. Andriukaičio pateiktų pastabų dėl Prezidentūros noro paimti ES reikalus Lietuvoje į savo rankas, A. Paulauskas sakė, kad "V. Andriukaitis visiems pats apskambino ir pasakė apie savo pastabas".
A. Valionis BNS sakė, kad parengtas ES reikalų koordinavimo modelis yra optimalus, jį dabar reikia "paversti" Vyriausybės nutarimais.
Prezidento vadovaujamoje UPKT, be valstybės vadovo, posėdžiauja Seimo pirmininkas, premjeras, užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai, Seimo Užsienio reikalų, Europos reikalų ir Nacionalinio saugumo bei gynybos komitetų pirmininkai, Valstybės saugumo departamento vadovas, prezidento patarėjai.
BNS