Prezidentas Rolandas Paksas davė savaitę specialiųjų tarnybų vadovams, kad paruoštų pasiūlymus, kaip pataisyti įstatymus ir atkurti "socialinį teisingumą" valdininkų išsidalytų sklypų istorijoje.
Daugiau nei pusantros valandos vykusiame susitikime Prezidentūroje antradienį (06.24) dalyvavo premjero sudarytos komisijos vadovas Vidaus reikalų ministerijos sekretorius Algirdas Astrauskas, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Valentinas Junokas, generalinis prokuroras Antanas Klimavičius ir valstybės kontrolierius Jonas Liaučius.
"Prezidentas išreiškia nevienareikšmę, kategorišką ir principingą politinę valią, kad būtų maksimaliai atstatytas socialinis teisingumas dėl padarytų pažeidimų skirstant žemes ir atkuriant nuosavybę į žemes. Kad visi kalti - tiek valstybės tarnautojai, tiek pagal sutartis dirbę ir dirbantys asmenys - būtų patraukti teisinėn atsakomybėn dėl padarytų pažeidimų", - po susitikimo žurnalistams sakė prezidento patarėjas Visvaldas Račkauskas.
Patarėjo teigimu, prezidentas vėliau antradienį pasirašys Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus, kurie leistų patraukti teisminėn atsakomybėn pažeidimus padariusius valstybės tarnautojus, taip pat 5 metus tokie pareigūnai neturėtų teisės dirbti valstybės tarnyboje.
Šią savaitę Seime užregistruotos ir kitos Valstybės tarnybos įstatymo pataisos, kurios supaprastintų susikompromitavusių valdininkų atleidimą.
Visi pokalbio dalyviai žurnalistus patikino, kad visuomenė bus supažindinti su prasižengusių pareigūnų pavardėmis, kai tik bus nustatyta, kad jie, įsigydami žemę, padarė pažeidimus.
Kaip didžiausią nusižengimą generalinis prokuroras įvardijo eiliškumo nesilaikymą. "Pagrindinis dažniausiai pasitaikantis pažeidimas yra eiliškumo pažeidimas - sau greičiau, kitą nustumiant tolyn", - sakė A. Klimavičius.
Generalinio prokuroro teigimu, šiuo metu jau yra iškeltos bylos ir nuteisti asmenys už dokumentų klastojimą.
V. Junokas sakė, kad STT sklypų dalybų istorijoje dabar atlieka 12 ikiteisminių tyrimų.
Anot STT vadovo, kol kas ne visų į sklypų dalybas įsipainiojusių aukšto rango pareigūnų pavardės yra atskleistos, nes dar ne visi jie nustatyti.
"Kai tas sąrašas bus sudarytas detalus, kai bus galima įvardyti asmenis, kurie tai vykdė pažeisdami galiojančius įstatymus, tikrai tas sąrašas nebus nei nuo visuomenės, nei nuo žiniasklaidos atstovų slepiamas", - tikino V. Junokas.
A. Klimavičius sakė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas numato 1 mėnesio senaties terminą, per kurį galima kreiptis į teismą su skundu dėl pripažinimo nuosavybės akto negaliojančiu, be to, prokurorui nėra nustatytos išimties pateikti tokį skundą, todėl, generalinio prokuroro teigimu, bus siūloma pateikti pataisą, kuri nustatytų prokurorui vienerių metų senaties terminą kreiptis į teismą su tokiu skundu.
"Jei bus nustatyta, atsiras įstatyminis šansas atstatyti socialinį teisingumą ir išieškoti valstybės naudai tuos sklypus, kur yra teisės pažeidimai, bet nėra nusikaltimo sudėties", - sakė A. Klimavičius.
Premjero Algirdo Brazausko sudarytai komisijai vadovavęs A. Astrauskas sakė, kad atliekant tyrimą buvo vertinami Žemės ūkio bei Aplinkos ministerijų ir joms priklausančių įstaigų, taip pat Apskričių viršininkų administracijų darbuotojų, iš viso - apie 4 tūkst. asmenų, veiksmai.
Pasak VRM sekretoriaus, pagal pareigas daugiausiai žemės sklypų įsigijo vyriausieji specialistai ir skyrių vedėjai, iš institucijų, kuriose dirbo valstybės tarnautojai, dominuoja apskričių viršininkų administracijos - Vilniaus, Klaipėdos, Utenos apskrities.
"Pažeidimų mastas nėra toks didelis, kaip daugelis įsivaizduoja. Mūsų nuomone, tai yra ne daugiau kaip 5-7 proc. valstybės tarnautojų, kurie galėjo apsinaudoti šita situacija", - sakė A. Astrauskas.
Galimybes nedelsiant pradėti ikiteisminius tyrimus, siekiant išsiaiškinti, ar nebūta teisės ir tarnybinės etikos pažeidimų kai kuriems valstybės tarnautojams įsigyjant dešimtimis žemės sklypus saugomose teritorijose ar kitose prestižinėse vietose, praėjusią savaitę Generalinėje prokuratūroje aiškinosi visų apygardų prokuratūrų vadovai.
BNS
