Istorinis parašas ant Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutarties nėra susijęs su prezidento konstitucinėmis galiomis, teigia užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
Ministras, pirmadienį (02.17) BNS paklaustas, kaip Stojimo į ES sutartis pasirašydavo kitų užsienio valstybių atstovai, sakė, jog Stojimo sutarties struktūra yra nusistovėjusi dar nuo ankstesniųjų ES plėtros etapų - valstybių narių ir stojančiųjų valstybių vadovai sutaria plėsti Europos Sąjungą, o sutartį valstybės vadovo vardu pasirašo jo įgalioti asmenys.
Dienraščio "Kauno diena" pranešimu, išrinktojo prezidento Rolando Pakso įgaliotinis Alvydas Medalinskas, kuris būsimoje Prezidentūroje turėtų užimti valstybės vadovo patarėjo užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimais postą, oficialiai užklausė Europos komiteto vadovą Petrą Auštrevičių, kodėl pasirašyti labai svarbią teisiniu, politiniu ir istoriniu požiūriu tarpvalstybinę sutartį numatyta teisė premjerui, o ne prezidentui.
Vyriausybės sprendimu, Stojimo sutartį nuo Lietuvos pasirašys premjeras Algirdas Brazauskas, taip pat užsienio reikalų ministras, Europos komiteto generalinis direktorius ir Lietuvos nuolatinės misijos prie Europos Bendrijos vadovas, ambasadorius Oskaras Jusys.
Kaip BNS sakė A. Valionis, kitų valstybių vardu iki šiol stojimo sutartis dažniausiai būdavo patvirtinamos 3-4 kiekvienos valstybės įgaliotinių parašais, tarp jų - visada būdavo vyriausybių vadovai ir užsienio reikalų ministrai.
A. Valionio teigimu, prezidentas pasirašo įstatymą dėl Stojimo sutarties ratifikavimo. Valstybės vadovai savo sprendimu pradeda ir baigia ES plėtros etapą.
"Mano įsitikimu, Stojimo sutarties pasirašymas niekaip neįtakoja Lietuvos Prezidento galių. Tai iš tiesų istorinė sutartis ir Lietuvos Prezidentas, kaip valstybės vadovas įgalios atitinkamus pareigūnus ją pasirašyti. Tokia yra šios sutarties logika ir taip yra visose šalyse", - sakė A. Valionis.
"Neabejoju, kad Lietuvos vadovai - ir prezidentas, ir ministras pirmininkas - kaip ir praėjusiame Kopenhagos susitikime, taip ir Atėnuose dalyvaus kartu. Mano supratimu, tai atspindi mūsų Konstitucijos nustatytas galias", - sakė A.Valionis.
Praėjusią savaitę Vyriausybė posėdyje pritarė Stojimo į ES sutarties projektui. Šiame teisiniame dokumente atsispindės visi Lietuvos bei kitų devynių Rytų ir Vidurio Europos valstybių stojimo į svarbiausią žemyno ekonominę ir politinę organizaciją aspektai.
Visus stojimo dokumentus sudaro pati Sutartis bei ją lydintys dokumentai - Baigiamasis aktas, šalių deklaracijos, priedai ir protokolai. Visi jie sudaro apie 6 tūkstančius puslapių.
Sutartyje užfiksuoti visi šalių prisiimti įsipareigojimai, išsiderėti pereinamieji laikotarpiai, ES sutarčių pataisos ir įvairūs kiti kelerius metus vykusiose derybose sutarti aspektai.
Naujų valstybių Stojimo į ES sutarties pasirašymo ceremonija numatyta šių metų balandžio 16 dieną Graikijos sostinėje Atėnuose. Graikija šį pusmetį pirmininkauja ES.
BNS
