Visada žavėjo ir žavi Vytauto Radžvilo kritinis mąstymas ir “aštrūs” tekstai. Kita vertus, tenka pripažinti, kad pavieniais atvejais girnos gaudžia, bet, deja, bergždžiai. Pavyzdžiui, rašydamas apie politines gūžynes (http://www.omni.lt/?i$9359_70693$z_152307), filosofas ir politologas pats tarsi žaidžia gūžynes su politiniu gyvenimu. Deja, panašios gūžynės būdingos ne vienam Lietuvos inteligentui.
Tikrai stebina, pavyzdžiui, kodėl valstybės ateitimi susirūpinęs inteligentas tiek noriai triuškina dešinįjį politinį sparną už būtas ir nebūtas nuodėmes. Pavyzdžiui, V. Radžvilas konservatorių ir politinių bei tremtinių apsijungimą įvardija kaip agoniją: “Būtent tokie - neapgalvoti, karštligiški ir mechaniški veiksmai (jungimosi) laikytini ne tik politinės agonijos požymiu, bet ir kelia įtarimą, kad jais siekiama tik sukurti ar palaikyti išoriškai lyg ir augančios partijos aktyvumo bei gyvybingumo regimybę”.
Čia jau visiškai neaišku, nes iki šiol tiek V. Radžvilas, tiek kiti politologai tvirtino, kad didžiausia dešiniųjų nelaimė susiskaldymas. Kai dešinieji pradėjo jungtis - diagnozuojama agonija. Kažkas ne taip, galai nesueina.
Neką labiau pagrįsti ir liberalcentristų agonijos įrodymai: “Bebaigiančios prarasti paskutinius populiarumo likučius partijos užmojis “paskirti” savo lyderį būsimuoju šalies premjeru jau net nebejuokingas”. Pala, kas čia blogo, jei partijos visuomenei iš anksto pristato savo kandidatus į premjerus? Kuo čia dėti “politinės analizės principai ir kriterijai”? Juk akivaizdu, kad vienas svarbiausių išrinkto Seimo uždavinių ir yra paskirti ministrą pirmininką bei Vyriausybę. Visos partijos turi problemų, tačiau nesuprantama, kad tada, kai jos bandomos spręsti, tvojama kritikos kūju.
Po tokio nelabai pamatuoto dešiniųjų įvertinimo skaitytojui, regis, peršama mintis, kad neišvengiamai reikės naujos politinės jėgos. Dar vienas bandymas kurti Naująją politiką ar Kitą pasirinkimą, kurių atsiradimu ir dešiniųjų skaldymųsi bei nesantaika labiausiai džiaugtųsi kaip tik tos prorusiškos jėgos, kurių pagrįstai bijo V. Radžvilas?
Tikrai nereikėtų stebėtis, jei V. Radžvilo kritiką artimiausiu metu piktdžiugiškai pradės cituoti Viktoras Uspaskichas ar liberaldemokratų propagandininkai. Deja, noras kritikuoti toli gražu ne visada yra nešališkumo įrodymas.
Povilas Jakučionis yra parlamentaras, Tėvynės sąjungos narys (http://www3.lrs.lt/pls/inter/w3_lrs.seimo_narys?p_asm_id=104&p_int_tv_id=0&p_kalb_id=1&p_kade_id=0).
"Omni laiko" redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių pareikštomis mintimis.