Sekmadienį Vatikane vykusioje ceremonijoje popiežius Jonas Paulius II palaimintąja paskelbė Motiną Teresę iš Kalkutos ir tokiu būdu vienuolę, kuri dar gyva būdama buvo praminta "padugnių šventąja", dar labiau priartino prie Romos Katalikų Bažnyčios šventųjų.
Šv. Petro aikštėje susirinko šimtai tūkstančių žmonių, stebėję, kaip moteris, kurią už savanorišką atsidavimą vargšams gerbė prezidentai, ministrai pirmininkai, karaliai ir karalienės, katalikai ir ne katalikai, buvo paskelbta palaimintąja.
Trapios figūros, vilkinti sarį primenančiu baltu abitu su mėlynomis juostelėmis, kuris seniai tapo skiriamuoju Meilės misionierių ženklu, Motina Teresė buvo geriausiai žinoma vienuolė visame pasaulyje. Ją išgarsino dešimtmečius trukęs darbas tarp ligonių ir mirštančiųjų, benamių ir raupsuotųjų viename skurdžiausių šios žemės miestų.
1950 m. Motina Teresė drauge su dvylika seserų įkūrė Meilės misionierių ordiną. Dabar 133 pasaulio valstybėse jis vienija 4 500 seserų, kurios steigia namus, mokyklas ir prieglaudas vargšams bei mirštantiesiems.
83 metų lenkų kilmės popiežius itin vertina ir žavisi Motina Terese, kuri 1979 m. tapo Nobelio taikos premijos laureate. Jis dėjo visas pastangas, kad vienuolė būtų greičiau paskelbta šventąja.
Iš pradžių Šventasis Tėvas netgi buvo nusprendęs praleisti keletą įprastų procedūrų ir iš karto ją skelbti šventąja, tačiau tam nepritarė Bažnyčios tradicionalistai.
Prieš beatifikaciją Bažnyčia reikalauja pateikti įrodymų, kad kandidatas į palaimintuosius padarė bent vieną stebuklą. Įrodyti buvus antrą stebuklą reikalaujama prieš kanonizaciją - pakėlimą į šventuosius.
Procesas, vedęs į Motinos Teresės beatifikaciją, buvo vienas trumpiausių šių laikų Bažnyčios istorijoje. Jis buvo formaliai pradėtas 1999 m. liepos 26 d., praėjus vos dvejiems metams po vienuolės mirties. Tam buvo gauta ypatinga popiežiaus Jono Pauliaus II dispensa, nes, pagal Bažnyčios kanonus, beatifikacijos procesą galima pradėti tik praėjus penkeriems metams nuo kandidato į šventuosius mirties.
Motina Teresė, gimusi etninių albanų šeimoje Skopjėje, kuri dabar yra Makedonijos teritorijoje, mirė 1997 metų rugsėjo 5 dieną, būdama 87-erių.
Pirmasis Motinai Teresei oficialiai priskiriamas stebuklas nutiko 1998 m. Jauna 34 metų moteris Monica Basra (Monika Besra), penkių vaikų motina, iš nedidelės Patiramo vietovės Vakarų Bengalijos valstijoje, esančioje už 300 km nuo Kalkutos, sirgo tuberkulioziniu meningitu. Be to, jos pilvo ertmėje buvo suvešėjęs didelis auglys. Ligonė smarkiai karščiavo, kentėjo didelius galvos skausmus, negalėjo valgyti ir miegoti. Dėl tokio išsekimo auglio nebuvo galima operuoti.
M.Basra buvo atvežta į Meilės misionierių namus, kur susirinkusios vienuolės meldėsi prie jos lovos, prašydamos prieš metus mirusios Motinos Teresės užtarimo. Taip pat buvo kalbama šv. Bernardo malda į Švč. Mergelę Mariją, kurią taip vertino Motina Teresė. Po to ant ligonės buvo uždėtas Dievo Motinos medalėlis, kuris anksčiau buvo palietęs tik mirusios Motinos Teresės kūną. Ligonė po šios procedūros ramiai užmigo, o kai prabudo, jau nieko nebeskaudėjo - didelis auglys buvo išnykęs.
"Dabar aš jaučiuosi puikiai. Visa tai dėl Motinos Teresės laiminimų", - praėjusiais metais Danograme, esančiame už 360 km į šiaurę nuo Kalkutos, naujienų agentūrai "Reuters" tvirtino M.Basra.
Atvejį tyrusi gydytojų komisija pripažino, kad medicinos mokslas negali iki galo paaiškinti išgijimo priežasčių.
Vienuolės beatifikacija įvyko prabėgus trim dienoms po 25-ojo Jono Pauliaus II pontifikato metinių - šis popiežius milijardą tikinčiųjų vienijančiai Katalikų Bažnyčiai vadovauja jau ketvirtį amžiaus.
Motina Teresė, kurios pasaulietinis vardas buvo Agnesa Gonxha Bojaxhiu (Agnesa Gondža Bojadžiu), gimė 1910 metų rugpjūčio 27 dieną. Sulaukusi aštuoniolikos metų, A.Bojadžiu įstojo į Loreto Dievo Motinos kongregaciją, iš kur 1927 m. išvyko mokytis į Dubliną (Airija), o dar po metų su kitomis seserimis buvo išsiųsta misijiniam ir švietėjiškam darbui į Kalkutą. Čia ji du dešimtmečius mokytojavo ordinui priklausiusiose mokyklose.
Patyrusi didžiausio Indijos miesto daugumos žmonių skurdą ir skausmingas gatvės žmonių kančias bei mirtį nuo išplitusių ligų, ji Romos leidimu 1948 m. paliko savo vienuoliją ir įkūrė naują Meilės misionierių kongregaciją, kurios pirmasis uždavinys buvo palengvinti nelaimingųjų kančias.
1971 m. kuklios vienuolės tarnystė visiems buvo taip gerai žinoma, kad tuometis popiežius Jonas XXIII ją apdovanojo prizu už taiką. Dar po metų Motinai Teresei buvo įteiktas Indijos Nehru (Neru) prizas, o 1979 m. - Balzano premija už taikos ir brolybės tarp tautų propagavimą.
Be rūpesčio vargšais, kuris toks artimas ir Jono Pauliaus II širdžiai, Motina Teresė, kaip ir dabartinis popiežius, karštai priešinosi abortams ir dirbtinei gimstamumo kontrolei.
Nors Motina Teresė niekada neslėpė, kad jos pašaukimą įkvėpė krikščionybė, jos darbas pelnė ne tik Kalkutos hinduistų bei musulmonų, bet ir 26 metus Vakarų Bengaliją valdžiusių komunistų susižavėjimą.
"Mums nepakanka sakyti: aš myliu Dievą, bet nemyliu savo kaimyno... Kaip gali mylėti Dievą, kurio nematai, jeigu nemyli savo kaimyno, kurį matai, lieti, su kuriuo gyveni?", - atsiimdama Nobelio taikos premiją 1979 metais kalbėjo vienuolė.
"Reuters"-BNS
