Lietuvos meno ir kultūros pjūvis svarbiausiuose šalies meno savaitraščiuose “Šiaurės Atėnai”, “7 meno dienos” bei “Literatūra ir menas”.
“Šiaurės Atėnuose” (02.15) Andrius Martinkus publikuoja straipsnį “Realybės riteris”, kuriame svarsto apie “užkerėtą pasaulį” - telekomunikacijų technologijų kuriamą “hipertikrovę”.
A. Martinkus teigia, kad “nepaisant visko (ir bet ko), kas vyksta pasaulyje, nepaisant sterilioje prekybos centrų, biurų, televizorių ir kompiuterių ekranų - šių metafizinių operacinių - erdvėje vykstančio už nuoširdumą ir natūralumą atsakingų būties organų pašalinimo, nepaisant akivaizdžios būties erozijos ir vis didėjančios tikroviškumo stokos, realybės riteris (savaime suprantama, juo gali būti ir ji) yra šventai įsitikinęs, kad visa tai, kas atsitinka pasaulyje ir pasauliui, yra nepaprastai ir negailestingai realu. Šiurkšti ir negailestinga realybė yra būties nukraujavimas bei kūno ir kraujo virtimas vaizdu televizoriaus ekrane arba iš radijo imtuvo sklindančiu garsu. Šiurkšti ir negailestinga realybė yra abejingumas į “hipertikrovę” ištremtam kitam. Neįstengusi įvykdyti savo didžiųjų religinių mokytojų priesakų ir neparodžiusi iš jos reikalaujamos meilės artimui žmonija, išsigandusi, kad “globaliniame kaime” “artimų” grėsmingai daugėja, ir siekdama išsisukti nuo sąžinės priekaištų, nesugebėjo atstumti piktojo burtininko peršamos pagalbos”.
Antanas Sereda savaitraštyje publikuojamame straipsnyje “Europa ir islamas” pabrėžia, jog brandinamas Irako karas, “tai senas karas tarp Europos ir islamo civilizacijos šalių. Tai civilizacijų konfliktas. Tačiau jis prasidėjo ne vakar. Keičiasi jo formos, ne esmė”.
Savaitraštyje publikuojamas Juozo Šorio pokalbis su šveicarų baltistikos ir slavistikos profesoriumi dr. Janu Peteriu Locheriu (“Apie Bretkūną, baltus Europoje ir iranėnų duoną”); Andriaus Šiušos trumpo Lietuvos istorijos kurso juokdario akimis versija; Gintarės Adomaitytės redakcijos skiltis “Kas ten, moters rankoje?”.
“7 meno dienose” (02.14) Rasa Vasinauskaitė samprotauja apie naujuosius Vilniaus Mažojo teatro namus ir du juose Rimo Tumino režisuotus spektaklius - Samuelio Becketto “Belaukiant Godo” ir Carlo Goldoni “Triufaldino, arba Dviejų ponų tarnas”.
Teatro kritikė teigia, jog “naujieji Mažojo teatro namai - tarsi nauja tuščia erdvė, kurioje bus kuriamas naujas gyvenimas. Spektaklių gyvenimas. Jokių kulisų, draperijų, prožektorių tiltų, jokios uždangos; tik mūras, plikos sienos, arkų, galerijų užuominos. Tuščia balta aikštelė, būtent aikštelė, o ne scena, siūlo savo koncepciją - išdidinto aktoriaus vaizdo, jo plastikos grafiškumo ir artikuliacijos grynumo, formų geometriškumo. Viskas čia - kaip ant delno. Minimalumas išauga iki maksimalumo. Ir viskas - daug sąlygiškiau, gal net sakraliau nei įprastoje scenoje”.
Savaitraštyje publikuojamas Liudviko Jakimavičiaus iš rusų kalbos išverstas Alberto Murzagulovo straipsnis “Kaip aš tapau "Čingis-Chanu", skirtas šviesiam Rimtauto Gibavičiaus ir Šarūno Šimulyno atminimui. Beje, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos parodų salėje veikia Alberto Murzagulovo (Baškirija) tapybos darbų paroda “Baškirija - mano pirmoji tėvynė”.
Vytautė Markeliūnienė savaitraštyje ieško jungčių tarp dviejų tą pačią dieną (vasario 1-ąją) įvykusių abiejų mūsų simfoninių orkestrų - Nacionalinio ir Valstybinio - paraleliai surengtų koncertų (“Naujų ir senų XX a. opusų sūkury: simfoninės muzikos programa - nuo Aramo Chačaturiano iki šių dienų aktualijų”).
Dovilė Tumpytė savaitraštyje rašydama apie Antano Samuolio tapybos parodą “Nauji atradimai”, eksponuojamą “Maldžio” galerijoje, pabrėžia, jog “dar ne iki galo pažinta Samuolio kūryba prilygsta ilgai brandinto ir laukto vaisiaus gimimui. Šio menininko - modernisto, vieno iš maištingos “Ars” grupuotės narių - kūryba Lietuvos meno raidai ne mažiau veiksminga už M. K.Čiurlionio darbus (“Berankiojant modernizmo grūdus”).
Šv. Valentino dienos proga savaitraštyje surasite erotiškos Kornelijaus Platelio poezijos.
Po naujų metų prasidėjusios “Literatūros ir meno” jungtuvės su “Dienovidžiu” tvėrė tik šešetą savaičių. Deja, “santuoka” iširo. Kaip sakoma, nesutapo charakteriai. Nuo šiol “Literatūra ir menas” vėlei autonomiškas, vienišas ir savarankiškas.
Savaitraštyje (02.14) publikuojamas milžiniškos apimties Vytauto Martinkaus straipsnis “Keli sakiniai iš naujausios istorijos”, kuriame samprotaujama apie Lietuvos meno kūrėjų asociacijos problemas, dabartį ir perspektyvas.
Savaitraštyje spausdinamas Paulinos Žemgulytės straipsnis “Naujo tūkstantmečio literatūra”, kuriame referuojama apie vasario 6 dieną Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriuje surengtą pokalbį “Naujas tūkstantmetis: girnos naujos, o miltai?..”.
Šioje sueigoje buvo užsimota aptarti 2001-2002 metais išėjusias knygas. Kalbėtojai iš anksto buvo kviečiami “negailestingai malti ir gražiai sijoti” pasirodžiusias naujas prozos, poezijos, esė, dokumentines, populiariąsias, verstines, kritikos bei literatūrologijos knygas, pažvelgti į jas įvairiausiais aspektais ir rakursais. Pageidauta orientuotis į bendresnes tendencijas: sąsajas, sankirtas, prieštaras, inovacijas, disproporcijas, o ne į atskirų kūrinių analizę. Kokie gi P. Žemgulytės įspūdžiai iš literatūrologų “krivūlės”, sužinosite atsivertę “Literatūrą ir meną”.
Ričardas Šileika savaitraštyje smagiai kalbina “Respublikos” dienraščio žurnalistę Danutę Šepetytę (“Skaitytojas nemėgsta skaityti apie nežvaigždžių praeitį”). Į klausimą, kaip pasirenka (ar yra nurodoma) asmenybes, kurios tampa “Julių” ar “Brigitų” herojais, D. Šepetytė atsako: “Mes ne viską darome, kas patinka, - būtų keista, jei, būdama samdoma žurnalistė, daryčiau tik tai, ką noriu. Juk iš tikrųjų, ypač mano kartos žmonės, gyvename ne toje gatvėje ir ne tame name, kuriame norėtume, ir dėvime ne tuos drabužius, ir ne visada dirbame tuos darbus, kurių norėtume, bet mums visada palikta teisė visokį darbą daryti gerai”.
Savaitraštyje su rašytoju, vertėju Teodoru Četrausku kalbasi Alvydas Šlepikas; spausdinama Inezos Janonytės poezija; Laimos Muktupanelos romano "Pievagrybių testamentas" ištrauka; Astridos Petraitytės pokalbis su M. A. Pavilioniene apie Gertrude’os Stein asmenybę ir kūrybą.Parengta pagal LR-2 kultūrinės spaudos apžvalgą
