"Agence Europe" teigimu, antrojoje preliminarioje sanglaudos ataskaitoje, kurią ketvirtadienį (01.30) turėtų patvirtinti Europos Komisija, nurodoma, kad po Europos Sąjungos plėtros atotrūkis tarp atskirų jos regionų padvigubės.
Pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį vienam gyventojui, atotrūkis tarp 10 proc. žmonių, gyvenančių turtingiausiuose ES regionuose, ir 10 proc. skurdžiausių regionų gyventojų, palyginti su dabartine padėtimi, išaugs dvigubai. Pateikiant šiuos vertinimus remiamasi 2000 metų duomenimis.
Europos Komisija apskaičiavo, kad 25 šalis jungiančioje ES net 116 milijonų žmonių, arba 25 proc. visų Sąjungos piliečių, gyvens regionuose, kuriuose BVP vienam gyventojui nesiekia 75 proc. ES vidurkio. 60 proc. iš minėtų 116 milijonų gyventojų sudarys naujųjų dešimties narių piliečiai.
Be to, ES vykdomoji institucija nurodo, kad nors ekonominis augimas naujosiose narėse ir yra spartesnis, jis neužtikrina pakankamai darbo vietų. Todėl, pasak Europos Komisijos, "norint naujosiose narėse pakelti įdarbinimo lygį iki Europos Sąjungos vidurkio, būtina sukurti 3 milijonus naujų darbo vietų".
2001 metais beveik pusėje būsimųjų narių regionų nedarbo lygis dukart viršijo ES vidurkį.
Briuselio teigimu, ES plėtra ekonominio vystymosi požiūriu (BVP vienam gyventojui) nepadalins Europos į dvi dalis, o suformuos tris šalių grupes.
Pirmojoje grupėje atsidurs šalys, kuriose pajamos vienas gyventojui yra žemiausios, - sudarančios 42 proc. 25 šalis jungiančios ES vidurkio. Į šią grupę pateks visos naujosios narės, išskyrus Slovėniją ir Kiprą. Pirmojoje grupėje BVP vidurkis svyruoja nuo 37 proc. Lietuvoje iki 65 proc. Čekijoje. Šios grupės šalyse gyvens 21 proc. Sąjungos piliečių.
Antroji grupė apima Slovėniją, Kiprą, Graikiją, Portugaliją ir Ispaniją. BVP vienam gyventojui, ES vidurkio atžvilgiu, šiose šalyse svyruoja nuo 71 proc. Graikijoje iki 92 proc. Ispanijoje.
Trečiąją grupę sudaro visos kitos ES valstybės, kurių bendras BVP vienam gyventojui viršija Sąjungos vidurkį ir siekia 115 procentų.
Ketvirtadienio ataskaitoje paskelbti duomenys labai panašūs į ankstesnio tyrimo rezultatus.
Nors Europos Komisija šioje ataskaitoje ir neišsako savo pozicijos dėl regioninio finansavimo 2007-2013 metams, ES komisaras Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) yra ne kartą minėjęs apie būtinybę regionų politikai skirti bent 0,4 proc. Sąjungos biudžeto. Lėšų ir toliau gaus ES senbuvės, tačiau, komisaro nuomone, prioritetu turėtų tapti parama naujosioms narėms.
ES vykdomoji institucija dėl regioninės politikos finansavimo apsispręs šių metų lapkritį.
ELTA
