Jeigu Seimas apsispręstų išsivaikščioti, pirmalaikiai parlamento rinkimai didelių pokyčių šalies valdžioje nežada.
Visuomenės nuomonės tyrėjų manymu, pagrindinis jų akcentas būtų ne politikų persigrupavimas, bet itin mažas rinkėjų aktyvumas.
Darbiečiai smunka
Dabartinei valdančiajai koalicijai praradus realią daugumą Seime, opozicijai suabejojus jos galimybe dirbti, politikai vis atviriau užsimena apie pirmalaikių Seimo rinkimų galimybę.
Jie gali būti rengiami, jei tam pritartų ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių. Pirmalaikius rinkimus gali paskelbti prezidentas, tokį siūlymą gali teikti ir Vyriausybė. Tokie rinkimai Lietuvai kainuotų 14-15 mln. litų.
Tačiau viešosios nuomonės tyrėjai abejoja, ar šiuo metu surengti pirmalaikiai Seimo rinkimai atneštų realių pokyčių išsidėsčiusioms Seime politinėms jėgoms.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys savaitraščiui „Panorama“ sakė, kad jų apklausos rodo, jog po rinkimų veidai Seime mažai pasikeistų, išliktų ir panašių koalicijų formavimo galimybė.
Pasak V. Gaidžio, jei pirmalaikiai rinkimai vyktų artimiausiu metu, pirmą poziciją greičiausiai ir vėl išsikovotų Darbo partija (DP), tačiau šį kartą ji gautų kur kas mažiau mandatų nei per 2004 metų rudenį vykusius Seimo rinkimus. „Vilmorus“ tyrimų duomenimis, šiuo metu DP gali tikėtis maždaug 20-25 procentų rinkimuose ketinančių dalyvauti piliečių palankumo – 2004 metų rinkimuose ši partija iškovojo beveik trečdalį vietų Seime.
Be to, „Vilmorus“ apklausos rodo, kad DP populiarumas nuolat mažėja: pastaruoju metu per mėnesį darbiečiai praranda net iki 3 procentų galimų rinkėjų balsų.
Siūlo neskubėti
V. Gaidžio duomenimis, per galimus pirmalaikius rinkimus antrą vietą būtų galima prognozuoti Tėvynės sąjungai (TS, konservatoriams) ir ji turėtų galimybių pagerinti 2004 metų rinkimų rezultatus.
Šiuo metu konservatoriai Seime turi 26 vietas. Trečioje vietoje ir vėl liktų Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), 2004 metų rinkimuose Seime laimėjusi 22 vietas.
Panašių tendencijų įžvelgė ir Rinkos analizės ir tyrimų grupės RAIT bei Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ specialistai.
Pasak RAIT projektų vadovo Gintaro Šumsko, jų apklausų duomenimis, šių metų kovą, palyginti su metų pradžia, DP populiarumas smuko 4 procentais. O piliečių pasitikėjimas TS ir LSDP išliko beveik toks pat.
Tai, kad partijų išsidėstymas apklausų lentelėse prognozuoja panašius rezultatus, kaip ir 2004 metų pabaigoje, tvirtino ir „Baltijos tyrimų“ direktorės pavaduotojas Romas Mačiūnas.
„Matyti, kad mažėja DP populiarumas, bet pasitikėjimas kitomis partijomis dėl to stipriai neauga. Todėl kyla klausimas, ar opozicija jau yra pasiekusi tas galimybes, kai priešlaikiniai rinkimai jai būtų naudingi.
Ar reikia skubėti dabar, ar geriau išlaukti momento, kai jie turėtų didesnių galimybių laimėti daugumą?“ – svarstė sociologas.
Rinkėjai nusivylę
Pasak R. Mačiūno, šiek tiek geresnį rezultatą tradicinės partijoms – ir konservatoriams, ir socialdemokratams – šiuo metu galėtų atnešti rekordiškai mažas balsuotojų skaičius, mat ištikimi rinkėjai prie balsadėžių visada ateina.
„Bet norint laimėti rinkimus didele persvara, dėl menko aktyvumo tokio šanso nėra“, – patikino jis.
Visuomenės nuomonės tyrėjai įžvelgia tendenciją, kad rinkimams vykstant šiuo metu aktyvumas būtų itin mažas. „Vilmorus“ vadovas V. Gaidys mano, kad šiuo metu prie balsadėžių gali neateiti daugiau kaip 40 proc. visų rinkėjų.
Tiek žmonių ketina nedalyvauti rinkimuose arba neturi nuomonės, už kurią partiją balsuoti. Dažniausiai tokių žmonių skaičius svyruodavo apie 20 procentų.
„Kiek aš atsimenu, tiek neapsisprendusiųjų dar nėra buvę. Tačiau šį rezultatą lemia ir pagrįstas rinkėjų nusivylimas nuolatiniais politiniais skandalais“, – aiškino V. Gaidys. Jo teigimu, pirmalaikiams rinkimams vykstant su tokia atmosfera iš rinkėjų galima laukti įvairių netikėtumų.
Bendrovės RAIT atstovas G. Šumskas savaitraščiui „Panorama“ sakė, kad augantis neapsisprendusių rinkėjų skaičius sudaro galimybę jų simpatijas užkariauti nusivylusiųjų balsus renkančioms politinėms organizacijoms.
Todėl išauga ir nušalintojo prezidento Rolando Pakso vadovaujamos Liberalų demokratų partijos galimybės.
Pasak G. Šumsko, darbiečiais nusivylusių piliečių balsai kol kas dar neatitenka kitoms partijoms – jie atsiduria tarp neapsisprendusiųjų. „Juos patraukti gali bet kuri politinė jėga“, – sakė specialistas.
Tai, kad dėl mažo rinkėjų aktyvumo liberaldemokratai turi didelių galimybių peržengti partijoms nustatytą 5 proc. barjerą patekti į Seimą, pažymėjo ir „Baltijos tyrimų“ atstovas. „Vilmorus“ vadovo V. Gaidžio manymu, liberaldemokratų stiprėjimo tendencijos kol kas nematyti.
„Šiuo metu juos remia apie 8 proc. balsuoti žadančių žmonių. Tai yra geresnis rezultatas, nei jie gavo per 2004 metų rinkimus, bet ryškios kilimo tendencijos nėra“, – pažymėjo jis.
Ateitis neaiški
Visuomenės nuomonės tyrėjai akcentuoja, kad šiuo metu valdančiajai daugumai oponuojančias jėgas vienyti pasišovę socialliberalai, vedami neseniai Seimo pirmininko posto netekusio Artūro Paulausko, patys turi išnaudoti jiems atsivėrusias galimybes.
„Socialliberalai šiuo metu gautų apie 8 procentus atėjusių balsuoti rinkėjų balsų. Be to, šiai partijai gali padėti labai populiarus jos pirmininkas A. Paulauskas bei ministrai Antanas Valionis ir Vilija Blinkevičiūtė – šios trys asmenybės gali ištempti partiją, jei tuo užsiimtų“, – aiškino bendrovės „Vilmorus“ vadovas.
RAIT atstovas G. Šumskas sakė, kad dar kovo mėnesį socialliberalai nebūtų patekę į Seimą, nes nebūtų perkopę 5 procentų rinkimų barjero.
„Dabar sunku prognozuoti, ar dėl naujausių įvykių šie rezultatai šoktelėtų, ar pažemėtų, nes trijų partijos lyderių – A. Paulausko, V. Blinkevičiūtės ir A. Valionio – veikimas labai skirtingas“, – svarstė jis.
Politikai neskuba
Įvairioms parlamentinėms partijoms atstovaujantys politikai įvairiai vertina pirmalaikių Seimo rinkimų galimybes.
Opozicijos lyderis Andrius Kubilius pabrėžė, kad tokios galimybės nevertintų kaip katastrofos, bet jos ir neskatintų.
O socialliberalų vadovas A. Paulauskas tvirtino, kad DP vadovui Viktorui Uspaskichui bei valdančiajai koalicijai oponuojantys politikai pirma turėtų pabandyti juos pakeisti ir tik blogiausiu atveju svarstyti naujų rinkimų galimybę.
Vis dėlto „Panoramos“ kalbinti Seimo nariai svarstė, kad pirmalaikių Seimo rinkimų paskelbimas visų pirma priklauso nuo darbiečių valios. Tačiau šią savaitę valdantieji teoriškai susitarė dėl laisvų postų, likusių iš koalicijos pasitraukus socialliberalams, pasidalijimo.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, kol kas pirmalaikių Seimo rinkimų galimybė – labai menka, nors politikai užsuka pas jį pasikonsultuoti šiuo klausimu.
Pasak Z. Vaigausko, Lietuvoje pirmalaikiai Seimo rinkimai buvo skelbiami vienintelį kartą – 1992 metais, kai parlamentarai susitarti nebeturėjo galimybių.
„Dabar pirmalaikių Seimo rinkimų galimybės horizonte dar nematau. Bet patirtis ir mane kartais apgauna“, – sakė ilgametis VRK pirmininkas.
Savaitraštis „Panorama“ (www.politika.lt)
