NATO vairą pirmadienį (01.05) perima olandas Jaapas de Hoopas Schefferis (Japas De Hopas Scheferis) - puikus diplomatas, per karą Irake sugebėjęs meistriškai balansuoti tarp Vašingtono ir tų Europos sostinių, kurios priešinosi karui.
Buvęs Nyderlandų užsienio reikalų ministras perima vadovavimą didžiausiam pasaulio kariniam Aljansui itin svarbiu metu, kai jis pirmą kartą siunčia pajėgas už tradicinės veikimo teritorijos Europoje - vadovauti taikdariams Afganistane.
Jam teks pasitelkti visą savo diplomatinę patirtį, kad Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos laivas, kurio per Irako krizę vos nesudaužė į šipulius transatlantiniai nesutarimai, tvirtai išlaviruotų per visas uolas.
J. de Hoopas Schefferis yra jau trečiasis olandas, vadovausiantis Aljansui. 1961-1964 metais jam vadovavo Dirkas Stikkeris (Dirkas Stikeris), o nuo 1971 iki 1984 metų - Josephas Lunsas (Jozefas Lunsas).
Pernai miręs konservatorių atstovas J. Lunsas, vienose iš nesibaigiančių derybų dėl koalicinės Nyderlandų vyriausybės, kai buvo paskirtas užsienio reiklų ministrų, pareiškė, kad reikėtų skirti du ministrus, nes mažai šaliai tenka pernelyg "didžiulis krūvis dėl užgriūvančių tarptautinių reikalų".
J. de Hoopas Schefferis, priešingai, yra sausas diplomatas, negarsėjantis tokiais šmaikščiais posakiais.
Tuo metu, kai J. Lunsas buvo pasirengęs ginčytis su tautiečiais dėl tokių klausimų kaip JAV vidutinio nuotolio raketų dislokavimas Europoje, J. de Hoopas Schefferis akivaizdžiai vengia veltis į aštrias diskusijas. Tačiau jis neketina aukoti savo tvirtos nuomonės dėl Europos Sąjungos ir transatlantinių santykių reikšmingumo.
"Nuo Jungtinių Valstijų atskira Europos užsienio politika būtų kenksminga pačios Europos Sąjungos interesams", - teigia jis.
AFP-BNS