Iš laikraščių kartais gali gauti vertingos informacijos. Jei esi pakankamai kantrus, be abejo. Jei turi entuziazmo kastis pro šimtus puslapių visiškų nesąmonių, niekų, balasto, vandens, šlapimo, š**o, ir t.t., tada, praėjęs tuos devynis pragaro ratus, galbūt – tik galbūt – būsi apdovanotas.
Atrasi tikrąjį informacijos perlą. Tikrą “gerąją naujieną”. Panašią į tą, kurią išgirdo kažkokie du italai žvejai, užpernai, kaip skelbė laikraštis, sugavę jūroje žuvį, kuri jiems senąja hebrajų kalba bylojo, kad ateina pasaulio pabaiga. Abu tai girdėjo ir suprato vienodai. Buvo baisiai išsigandę.
Žinoma, jei esi gimęs po laiminga žvaigžde, gal eiti ir kitokiu keliu. Gali bandyti savo laimę neperrinkinėdamas to š**o po kruopelę, o tiesiog užsimerkęs ir užspaudęs nosį greitai kyšteldamas ranką gilyn (su gumine pirštine!). Prisipažinsiu, aš naudojuosi antruoju metodu. Ir tikrai – kartais pasiseka užgriebti perlą! Štai, pavyzdžiui, aną dieną, tarp daugybės graudžių, pamokančių, grasinančių, pašiepiančių ir t.t. straipsnių apie tai, kaip vargšė garsioji manekenė Kate Moss, “pravarvėjus” faktui, kad uostė kokainą, nebetenka vieno po kito milijoninių kontraktų su mados namais, kosmetikos gamintojais ir visais kitais; kaip ji turėtų “rišti” su šituo reikalu ir viešai atsiprašyti; koks tai yra blogas pavyzdys jaunimui; kita vertus, kaip ji tapo nekalta auka, nes visi uosto, o ji viena pakliuvo – taigi tarp visos šitos baltų miltelių miglos, pro kurią bandau prasiirti kuo greičiau, staiga sustoju prieš nuostabų informacijos grynuolį: FBI išbraukė Džoną Lenoną iš asmenų, keliančių Jungtinėms Valstijoms komunistinę grėsmę, sąrašų tik todėl, kad šis buvo visą laiką apsinešęs.
Jo slaptoje byloje rašoma, kad nors Lenonas ir atrodo “radikaliai nusistatęs”, bet vis dėlto “nesudaro tikro revoliucionieriaus įspūdžio, nes yra nuolat paveiktas narkotikų”. Išvada/moralas: skirtingai nuo Kate Moss, narkotikai išgelbėjo Lenoną nuo problemų – o Jungtines Valstijas nuo revoliucijos. Kaip kam pasiseka. Ta proga dar prisiminiau puikų Pelevino apsakymą “Krištolinis pasaulis” iš rinkinio “Geltonoji strėlė” – apie du baltagvardiečius, saugančius Smolnį 1917 metų spalio 24-osios naktį: kaip jie, prisiuostę kokaino, neatpažino senute persirengusio Vladimiro Iljičiaus, praleido jį į Smolnį, ir neišgelbėjo antrosios pasaulio pusės nuo revoliucijos. Nuo tokių sutapimų, asociacijų ir minties šuolių – nuo Lenono iki Lenino – mane “užveža” be jokių narkotikų.
Kaip jau turbūt supratote, informacijos perlais vadinu tokias “žinutes”, kuriuos duoda intelektualinį impulsą. Ir man visiškai nerūpi, kiek toje informacijoje tiesos, ir ar tos tiesos ten apskritai yra. Iš tikrųjų tai jokia žiniasklaidos informacija juk negalima pasitikėti šimtu procentų, ar ji būtų pateikta didžiausiame dienraštyje, ar mažiausiame bulvariniame laikraštėlyje. Tai kam apskritai dėl to sukti sau galvą? Džiaukimės “žinios” suteikiamu malonumu. Vien dėl to verta skaityti laikraščius.
