Remiantis Europos kosmoso agentūros (EKA) ir Rusijos pasirašytu susitarimu, Europos kosminė stotis "Venera Express" į Venerą iš Baikonūro kosmodromo bus paleista 2005 metų spalio 26 dieną.
EKA ir bendra Rusijos ir Europos kompanija "Starsem" pasirašė susitarimą paleisti automatinę tarpplanetinę stotį į Venerą, pranešė Europos kosmoso agentūros Rusijoje atstovybė.
Stotį "Venera Express" į kosmosą išves Rusijos raketa "Sojuz".
"Venera Express" įrengimai bus tokie patys, kaip ir "Mars Express" - kitame europiniame projekte Žemei artimiausioms planetoms tirti. Kosminis aparatas į Marsą startavo birželio pradžioje. Taip pat bus panaudota ir kometoms tirti sukurta aparatūra.
Venera, Žemei artimiausia didelė planeta - Saulės palydovė, dar vadinama Žemės dvyne, astronomus ir kosmoso tyrinėtojus domina ne mažiau, negu kitas kosminis Žemės kaimynas - Marsas.
Mokslininkus masina daugelis "rytinės žvaigždės" mįslių. Venera taip vadinama todėl, kad Žemės Šiaurės pusrutulyje geriausiai matoma būtent rytinėmis valandomis kaip didelė melsva žvaigždė.
Veneros magnetinis laukas stebėtinai silpnas, bet tuo pat metu ji turi nepaprastai tankią atmosferą, sukeliančią galingą šiltnamio efektą planetos paviršiuje.
Tačiau kažkas atmosferoje sugeria ultravioletinę šviesą. Spėjama, jog tai galbūt mikroorganizmai, naudojantys ultravioletinius spindulius fotosintezei.
Neįprasta ir Veneros orbita - skirtingai nuo kitų Saulės sistemos planetų, ji ne elipsės, bet beveik idealaus apskritimo formos.
Venera aplink savo ašį sukasi ne į tą pusę, kaip kitos planetos, todėl joje siaučia neįprastai stiprūs vėjai (greitis siekia iki 400 km/val.), verčiantys atmosferą suktis aplink planetą.
Tuo pat metu planeta apie savo ašį sukasi taip lėtai, kad jos sukimosi periodas didesnis už sukimosi aplink Saulę periodą. Kitaip tariant, diena Veneroje trunka ilgiau nei metus.
Veneroje dominuoja akmeningos dykumos landšaftai. Planeta iš esmės sudaryta iš akmens ir metalo.
"Interfax"-BNS
