Italijos verslininkai nerimauja, kad begėdiško sukčiavimo skandalas maisto pramonės įmonėje "Parmalat" gali pakenkti šalies reputacijai, kurią jau juodina mafijos smurto ir korupcijos stereotipai, praneša naujienų agentūra AP.
Kai kurių ekspertų nuomone, "Parmalat" atvejis nepasižymi jokiomis itališkomis savybėmis, mat bendrovių skandalų neseniai kilo ir Jungtinėse Valstijose. Tuo tarpu kiti pripažįsta, kad Italijai reikia sugriežtinti savo taisykles, tačiau taip pat teigia, jog problema peržengia vienos šalies ribas.
"Laikas savęs paklausti, kodėl per gana nedaug metų matėme tiek daug sukčiavimo atvejų, - sakė Italijos ekonomistas Markas Vitalė (Marco Vitale). - Jei šį klausimą kelsime vien dėl "Parmalat", teisingo atsakymo niekada nesužinosime".
"Parmalat" skandalas kilo praėjusių metų gruodį, kai įmonė pripažino, jog neturi beveik 5 mlrd. JAV dolerių vertės sąskaitos JAV banke "Bank of America", apie kurią skelbė rugsėjį. Dabar auditoriai tvirtina, kad "Parmalat" skolos siekia maždaug 18 mlrd. JAV dolerių, arba aštuonis kartus daugiau nei pati skelbė.
"Parmalat" įkūrėjas Kalistas Tancis (Calisto Tanzi) pripažino nukreipęs maždaug 600 mln. JAV dolerių įmonės lėšų į savo šeimos turizmo verslą. Apie sistemingą, ne vienerius metus trukusį sukčiavimą prabilo ir "Parmalat" vadovai.
"Telecom Italia" valdybos pirmininkas Markas Tronketis Provera (Marco Tronchetti Provera) verslo dienraštyje "Financial Times" rašė, kad "Parmalat" skandalas "reiškia staigų ir reikšmingą smūgį šios šalies verslo ir finansų bendruomenės įvaizdžiui". Tai, jog skandalas sumažino pasitikėjimą Italija, pripažino ir šalies premjeras Silvijus Berluskonis (Silvio Berluskoni), kuris pats yra milijardierius verslininkas.
Jau sumažėjo mažų ir vidutinių įmonių obligacijų pasiūla bei padidėjo investuotojų nervingumas.
Europoje italams yra prilipęs stereotipas, esą jie - nepataisomi taisyklių laužytojai. Šį įvaizdį suformavo mafijos įtaka ir ankstesni korupcijos skandalai. Pavyzdžiui, praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje buvo atskleisti korupciniai ryšiai, sieję Italijos politines partijas ir verslininkus.
Tyrimas, kurį praėjusiais metais atliko Berlyne įsikūrusi tarptautinė organizacija "Transparency International", parodė, jog verslininkai, analitikai ir kiti ekspertai mano Italiją esant antra labiausiai korumpuota Europos Sąjungos valstybe po Graikijos.Italijos reputacijos nepagerino ir mažesnis apskaitos skandalas programinės įrangos bendrovėje "Finmatica". Vykstant tyrimui praėjusią savaitę dviems buvusiems "Finmatica" vadovams skirtas namų areštas.
Vis dėlto Italijos pramonininkų organizacijos "Confindustria" vadovas Antonijus Damatas (Antonio D'Amato) atmeta visus su jo šalimi susijusius įtarimus. "Nėra jokio pagrindo ir neįmanoma kabėti apie "Parmalat", kaip apie itališką atvejį arba itališką riziką, - teigė A. Damatas. - Italijoje yra milijonai rimtų ir sąžiningų įmonių bei verslininkų, kurie veikia laikydamiesi įstatymų". "Confindustria" vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad vykdant "Parmalat" veiklos tyrimą už grotų jau atsidūrė dešimt asmenų, tarp jų ir K. Tancis.
Daugelis italų mini ir tai, jog su "Parmalat" reikalų turėjo užsienio finansinės institucijos, įskaitant "Citigroup", "Bank of America" ir "Deutsche Bank". Šie bankai tvirtina, jog patys buvo apgauti, todėl jiems kaltinimai nepareikšti. Tačiau minėtos finansinės institucijos susilaukė kritikos, nes žvelgiant iš šiandienos pozicijų "Parmalat" sukčiavimas atrodo labai akivaizdus.
"Žinoma, jos ("Parmalat") savininkas ir administratoriai buvo italai, - sakė M. Vitalė. - Tačiau auditoriai buvo amerikiečiai. Bankas, kuris patarė įmonei ir stebėjo jos pokyčius, buvo iš Amerikos. Du trečdaliai kreditorių ir investuotojų buvo amerikiečiai ar (kiti) užsieniečiai".
Vis dėlto akis bado "Parmalat" sukčiavimo begėdiškumas. Įmonė pasinaudojo "Bank of America" pavadinimu ir išgalvojo neegzistuojančią beveik 5 mlrd. JAV dolerių vertės sąskaitą. Be to, stebina stulbinantis realių skolų sumažinimas bei nurodymai naikinti kompiuterius.
"Parmalat" skandalas išsiplėtė toli už Italijos ribų. Trečiadienį bankroto paraiškas pateikė du nuo kreditorių siekiantys apsisaugoti "Parmalat" padaliniai Brazilijoje.M. Vitalės manymu, reikia pertvarkyti visą tarptautinę finansų sistemą, kad investiciniai bankai būtų baudžiami už interesų konfliktus, o auditoriai turėtų ne tik tvirtinti ataskaitas, bet ir prisiimti už jas atsakomybę. "Ši sistema nebeatlaiko, - sakė ekonomistas. - Ji nebuvo sukurta tokiai finansų apimčiai, kokią turime šiandien".
Daugelis ekspertų aiškina, kad nacionalinės rinkos reguliavimo tarnybos negali veiksmingai kontroliuoti bendrovių, turinčių antrinių įmonių visame pasaulyje. Tačiau įtakingos tarptautinės institucijos idėją būtų sunku įsiūlyti.
"Kiltų atskaitomybės problemų, - teigė Bolonijos universiteto verslo teisės profesorius Luka Enrikesas (Luca Enriques). - Kam ji (tarptautinė institucija) atsiskaitytų? Politiniu požiūriu nebūtų kam stebėti, ką jį daro".
Profesoriaus teigimu, daug realesnė galimybė yra įsteigti Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros instituciją "Euro-SEC". Tačiau, pasak teisininko, to gali nepakakti, nes, pavyzdžiui, "Parmalat" veikla buvo susijusi su antrinėmis įmonėmis toli už Europos ribų.
ELTA
