Seimo opozicinės Liberalų ir centro sąjungos frakcijos nuomone, diplomatų skandale negali būti apsiribota vien atsistatydinimais, turi būti nustatytas kiekvieno pareigūno asmeninės atsakomybės klausimas. Anot frakcijos nario, Seimo vicepirmininko Gintaro Steponavičiaus, ištarus "a", reikia pasakyti ir "b".
Būtina ištirta kiekvieno iš 7 konsulinėje tarnyboje dirbusių diplomatų veiklą, nustatyti jų padarytą žalą valstybei.
Praėjusią savaitę atleisti septyni Lietuvos diplomatai, pažeidinėję įstatymus.
Gavus nusiskundimų dėl neleistinos Lietuvos atstovų veiklos Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) tyrimas buvo pradėtas šių metų vasario mėnesį.
Aukščiausias pareigas iš nusikaltusių pareigūnų užėmė Konsulinio departamento direktorius Gediminas Šiaudvytis, taip pat atleistas ir generalinis konsulas Sankt Peterburge Gintaras Ronkaitis, vicekonsulas Darius Riliškis, konsulas Sovetske Saulius Turskis, Lietuvos ambasados Rusijoje antrasis sekretorius Semionas Dančenka, Lietuvos ambasados Baltarusijoje patarėjas Linas Demantukevičius ir antrasis sekretorius Ričardas Ramoška.
Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis neatskleidė su neteisėta diplomatų veikla susijusių detalių, motyvuodamos tuo, kad tai yra slapta valstybės informacija.
Kaip sakė pirmadienio spaudos konferencijoje G. Steponavičius, "valstybės paslapties čia nėra ir būti negali".
"Atsakomybė ir yra tai, ko mes labiausiai pasigendame garsiai skambančiose skandalingose istorijose", - pabrėžė G. Steponavičius.
Informacija, kurią apie diplomatų atsistatydinimą pateikė URM vadovas, netenkina ir kito liberalo centristo Algirdo Griciaus. Anot jo, nacionalinio saugumo požiūriu svarbu žinoti, ar šie pareigūnai atsistatydino dėl paprastosios korupcijos - gaunamų pinigų už vizų padarymą, ar būta kitų pažeidimų.
Spaudoje pateikiamos būtent korupcinės diplomatų atsistatydinimo priežastys.
A. Gricius taip pat turėjo priekaištų Valstybės saugumo departamentui, kuris nepakankamai patikrina į diplomatinę tarnybą priimamus asmenis: "Ne viskas tos tarnybos yra padaroma, kada žmonės, siunčiami į užsienį, priima diplomatinę priesaiką ir pažada saugoti valstybės paslaptis, tinkamai atstovauti mūsų valstybei".
Anot A. Griciaus, "labai neaiškus" ir konsulinio departamento vadovo G. Šiaudvyčio vaidmuo šioje istorijoje.
"Jei G. Šiaudvytis pats parašė atsistatydinimo pareiškimą, sužinojęs, kas vyksta jo vadovaujamame departamente, tuomet jo poelgis garbingas. Tačiau, jei jis pats susijęs su tuo tinklu, tai man kelia baimę padėtis Užsienio reikalų ministerijoje", - sakė A. Gricius.
ELTA
