Trečiadienį Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis) paskelbė apie pradedamą įgyvendinti ambicingą pylimų projektą, kuriuo siekiama apsaugoti Veneciją nuo vis stiprėjančių potvynių, jau seniai grasinančių pasiglemžti pasaulio paveldo dalimi tapusį miestą.
Apie projekto "Mozė", kurio sąmata siekia šešis milijardus eurų (per 20,7 mlrd. litų), pradžią S.Berlusconi paskelbė iškilmingoje ceremonijoje, į kurią susirinkus žmones gairino smarkus vėjas, šiaušęs garsiosios Venecijos lagūnos vandenis - jai, pasak aplinkosaugininkų, naujoji kilnojamųjų pylimų sistema nepataisomai pakenktų.
Mažomis valtelėmis atplaukusius ir prieplaukoje likusius protestuotojus akylai sergėjo policija, todėl renginys praėjo be incidentų.
Projektas numato, kad kaskart artinantis potvyniui nuo jūros dugno pasikels 78 plieniniai barjerai, užtvenksiantys vandenį. Manoma, jog šiam sumanymui įgyvendinti prireiks aštuonerių metų, sakė Italijos infrastruktūros ir transporto ministras Pietras Lunardi (Pjetras Lunadis).
"Iki 2010-ųjų Venecija išspręs šią problemą", - teigė P.Lunardi ir pridūrė, kad "pasaulio akyse mūsų šaliai prarasti Veneciją būtų tragedija".
Venecija nepaliaujamai grimzta - nuo XX a. pradžios į lagūną miestas paniro jau 23 centimetrus, kylantys vandenys vis dažniau apsemia jo gatves ir aikštes.
Kai 1966 metais Veneciją nusiaubė didžiausias visų laikų potvynis, neapsakomai sugadinęs jos architektūros šedevrus, Italijoje kilo ginčai, kokiomis priemonėmis būtų geriausia apsaugoti šį nuostabų daugybės kanalų vagojamą miestą.
Kadaise Venecija buvo jūrų respublikos centras. Jai priklausiusios žemės plytėjo visoje Adrijos jūroje, į Venecijos respublikos sudėtį įėjo Kreta, Kipras ir Korfu.
Aplinkosaugininkų grupės jau seniai perspėja, kad "Mozės" projektas pakenks visai seklios Venecijos lagūnos ekologinei sistemai. Šį Italijos šiaurės rytų miestą 1987 metais Jungtinių Tautų organizacija UNESCO įtraukė į pasaulio paveldo sąrašus.
AFP-BNS
