Pora metų tyrimo prokuratūroje. Septyneri metai teismuose. Nelaukdama, kuo jos byla baigsis, ukmergiškė Lina Sukackienė nusprendė atsiduoti žmonių teismui – balotiruotis rinkimuose į Seimą. Tačiau praėjusią savaitę Vyriausioji rinkimų komisija jos teisinę neliečiamybę panaikino. Ar veržimasis į Seimą nebuvo gelbėjimosi šiaudas, turėjęs padėti teisiamajai sulaukti senaties, klausia „Respublika“.
„Aš nebėgu nuo atsakomybės, tik noriu, kad žmonės nuspręstų, ar aš nusipelniau tokio gyvenimo“, – tvirtina buvusi dabar jau liūdną šlovę pelniusio Santarvės fondo generalinė direktorė, kurios byla tęsiasi jau dešimtus metus. Ukmergiškė sako, nesvarbu, kaip byla baigsis, vis tiek jausis nugalėtoja. Nes esą tiek, kiek ji išgyveno, kažin ar pakeltų kas kitas.
Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro administratore dirbanti L.Sukackienė kaltinama dokumentų klastojimu ir svetimo turto pasisavinimu stambiu mastu. Kalbama ne apie milijonus. Apie maždaug 45 tūkst. litų.
Prarasta sveikata. Areštuotas turtas. Kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti – užvėrusi vartus kelionėms į užsienį. Taip gyvena L.Sukackienė, kadaise vadovavusi fondui, teikusiam ordinus prezidentams, poetams, mokslininkams, dvasininkams.
Reikalavo teisėjo galvos
„Apie kokį teisingumą galima kalbėti, jeigu protokolai klastojami teisme ir visiems tai atrodo normalu?“ – klausia L.Sukackienė, kaltindama teismą jos persekiojimu. Ji sako savo kailiu patyrusi, kad teismai savo klaidų pripažinti nelinkę. Esą tai akivaizdžiai iliustruoja jai nutikusi istorija.
Pernai L.Sukackienė pareikalavo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos bylą nagrinėjančio Ukmergės apylinkės teismo teisėjo Rinaldo Adamonio veiksmų. Jį ukmergiškė apkaltino suklastojus teismo posėdžio protokolą.
Pavykus šiam ėjimui, teisėjo nušalinimas būtų garantuotas ir L.Sukackienei priartintų išsvajotąją senatį.
Nedalyvavo, bet kalbėjo
Pasak L.Sukackienės, praėjusių metų spalio 31 d. atėjusi į numatytą eilinį teismo posėdį, ji iš teismo sekretorės išgirdo, kad posėdžio nebus, nes susirgo jos advokatas. Jai buvo įteiktas šaukimas atvykti į kitą teismo posėdį gruodžio mėnesį.
Tačiau netrukus teisiamoji sužinojo, kad ji ir jos advokatas nubausti 250 litų baudomis. Dėl to, kad neatvyko į posėdžius lapkričio 5 ir 6 dienomis.
Pabandžiusiai purkštauti, kad ji turinti šaukimą tik gruodžio mėnesiui, L.Sukackienei buvo parodytas teismo protokolas. Paaiškėjo, kad tądien, kai ji sėdėjo prie teisėjo kabineto durų, posėdis vis dėlto įvyko.
Maža to, perskaičiusi protokolą ukmergiškė nustebo, jog tame posėdyje ji net pasakiusi kalbą, prašydama procese paskelbti pertrauką.
Varnas varnui nekerta?
L.Sukackienė pareikalavo, kad Ukmergės apylinkės teismo pirmininkas Evaldas Pašilis įvertintų teisėjo R.Adamonio „neprocesinius veiksmus“. Teismo pirmininko išvada, švelniai tariant, buvo pribloškianti. „Kadangi 2007 10 31, 2007 11 05, 2007 11 06 teismo posėdžiai yra užprotokoluoti, nėra pagrindo teigti apie jų galimą suklastojimą“. Logika tokia, tarsi tai, kas parašyta, visuomet yra teisybė.
Tada teisiamoji, pasitelkusi Seimo narius, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą (GP). Rezultatas – neigiamas. GP prokuroras Sigitas Jankauskas nusprendė, kad posėdis, kuriame L.Sukackienė nedalyvavo, vis dėlto įvyko. Tai patvirtino prokuroras ir teisėjas, o teisiamoji esą „galėjo nesuprasti šio formalaus posėdžio esmės ir klaidingai galvoti, jog posėdis nevyko“.
„Respublikos“ paklaustas, kodėl nutartis priimta neapklausus kad ir teismo posėdyje turėjusio dalyvauti liudytojo Vytauto Martyšiaus, pareigūnas atsakė, kad jam pakako kaltintojo D.Krogerto ir teisėjo R.Adamonio paaiškinimų.
„Ką mums pateikia, tą mes ir vertiname“, – sakė prokuroras.
Kodėl tikima, ką sako viena pusė, o netikima kita?
„Kaltinamoji yra suinteresuota“, – atsakė prokuroras S.Jankauskas.
Prokuroras savo nutartį L.Sukackienei patarė skųsti teismui. Tačiau ir Vilniaus 2-osios apylinkės teismas, o po to ir Vilniaus apygardos teismas be papildomų tyrimų nusprendė, kad nepradėjęs ikiteisminio tyrimo dėl protokolo klastojimo prokuroras S.Jankauskas buvo teisus.
„Tai formalus pažeidimas. Tai nėra kažkoks kriminalas, kad būtų kokia nors žala. Tokia yra teisminė praktika“, – „Respublikai“ sakė GP prokuroras S.Jankauskas.
Na, dėl žalos tai kaip čia pasakius... 250 litų baudos teisiamajai ir advokatui - kas tai? Visa laimė, kad tos žalos išties neliko. Vilniaus apygardos teismas ją nubraukė. Nusprendęs, kad tą teismo posėdį teisiamoji praleido ne... iš blogos valios.
Likimo ironija
Ši byla beveik prieš dešimtmetį prasidėjo nuo Santarvės fondą įkūrusio panevėžiečio verslininko Juliaus Kazėno pareiškimo prokuratūrai. Jis apkaltino savo bendražygę fondo vadovę klastojus parašus ir pasisavinus apie 50 tūkst. litų vertės turto. Direktorė sėdo į teisiamųjų suolą Ukmergėje.
Dar po kelerių metų į teisėsaugos akiratį pateko pats subankrutavęs steigėjas. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Panevėžio skyriaus darbuotojai, atlikę patikrinimą fonde, rado taip suveltą buhalteriją, kad priskaičiavo nežinia kur išleistų 130 tūkst. litų.
Nors išlaidas pateisinančių dokumentų jis neturėjo, teismas fondo steigėju patikėjo, kad pinigai išleisti renginiams, ir dingę 130 tūkst. Virto vos keliais nepateisintais tūkstančiais. J.Kazėnas iš balos išlipo beveik sausas. Tiesa, jis pripažintas kaltu, tačiau nubaustas tik simboline bauda.
KOMENTARAI
Teisėjų tarybos pirmininkė
Teisme nagrinėjant tam tikrus dalykus, nedalyvauti gali proceso šalys, jeigu joms buvo tinkamai pranešta. Jeigu proceso dalyviai mato, kad jų manymu protokolas neatitinka tikrovės, tai jie turi rašyti pastabas dėl teismo posėdžių protokolų. Jeigu teismas mano, kad pastabos yra pagrįstos, prijungiama rezoliucija prie bylos ir jos laikomos protokolo sudedamąja dalimi. Bet pirmas žingsnis yra pastabos dėl protokolo. Jeigu iš tikrųjų kaltinamasis nedalyvavo posėdyje, jis gali sakyti, kad protokolas suklastotas. Jis gali reikšti teisėjui nušalinimą, jo teisės yra labai plačios. Teisiamasis visom įmanomom priemonėm gali savo teises ginti.
Ukmergės apylinkės teismo teisėjas
Santarvės fondas buvo visuomeninė organizacija, jam būdavo pervedamos rėmėjų piniginės lėšos ir pinigai buvo be dokumentų išlaiduojami. Ten nesutampa pavardės ir pasų duomenys asmenų, teikusių paramą, ar asmenų, kuriems būdavo išduodami pinigai, parašai suklastoti. Problema yra ta, kad pagal sveikatos būklę ekspertų komisija nustatė, jog teisiamoji gali dalyvauti vieną dvi valandas per posėdį. O kitas dalykas, keitėsi advokatai. Trečiasis jos advokatas dažnai serga. Aš skaičiavau, kad apie 90 posėdžių esu skyręs. Ir niekaip ta byla man nepajuda į priekį.
Jaunius Pocius
