Naujasis Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymas, ketvirtadienį priimtas Seime, leis Lietuvos PVM mokėtojams bendroje Europos Sąjungos rinkoje veikti lygiomis sąlygomis su tos rinkos senbuviais, nes yra galutinai suderintas su ES direktyvomis.
Naujajame įstatyme numatyti pokyčiai neturės esminės įtakos tik šalies viduje veikiančių ir sandorių su ES valstybėmis nevykdančių PVM mokėtojų veiklai. Mažai pokyčių sulauks ir tie, kurie importuoja ar eksportuoja iš ar į trečiąsias valstybes, pavyzdžiui, Rusiją, JAV ar kitas.
"Naujovės daugiausiai palies tas įmones, kurios užsiima tarptautine prekyba arba teikia tarptautines paslaugas. Vidaus rinkoje, kalbant apie PVM, niekas nesikeičia, keičiasi tik kai kurie tarifų dydžiai", - pažymėjo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Nuo šių metų gegužės 1 dienos naikinamos kai kurios PVM mokesčio lengvatos ir nustatomas standartinis 18 proc. PVM tarifas. Lengvatinis 5 proc. PVM tarifas, pagal įstatymo nuostatas, bus taikomas tik vaistams, šviežiai ir atšaldytai mėsai, taip pat šviežioms žuvims.
Šiuo metu nustatytas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas už šilumą ir nulinis PVM tarifas vaistams galios iki tol, kol įsigalios priimtasis įstatymas, t. y. iki gegužės 1 d.
Pasak Finansų ministerijos specialistų, su PVM taikymu susijusios nuostatos yra griežtai reglamentuotos ES mastu, nes šis mokestis turi esminės įtakos kuriant vidaus rinką be sienų. Iki narystės Lietuva dar galėjo savo rinkoje taikyti išlygas, tačiau tai buvo laikinos priemonės, todėl naujajame įstatyme jų lieka tik tiek, kiek leidžia ES direktyvos.
Pasak įstatymo rengėjų, lengvatų netenkančios sritys turėjo laiko prisitaikyti prie būsimų sąlygų, nes dar 2002 m. priimant naująją PVM įstatymo redakciją buvo įtvirtinta, kad laikinos lengvatos nustos galioti 2004 m. pradžioje.
Įstatyme numatyta, kad nauja PVM objekto kategorija taps prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės. ES viduje gabenant prekes iš vienos valstybės narės į kitą jos bus apmokestinamos ne kaip importas ar eksportas, o kaip tam tikra speciali kategorija - prekių tiekimas ES viduje ir prekių įsigijimas ES viduje.
Todėl dabartiniai tokių prekių iš ES importuotojai pajus naudą, nes sutaupys apyvartinių lėšų, dabar naudojamų importo PVM sumokėti.
"Naujas PVM įstatymas leis taupyti apyvartines lėšas. Sakykime, nebelieka importo PVM, jeigu kalbame apie prekių įvežimą iš Sąjungos valstybių", - “Eltai” sakė finansų viceministras Vitas Vasiliauskas.
Įsigaliojus PVM įstatymo pakeitimams, nereikės patirti kad ir laikinų išlaidų mokant mokestį į biudžetą ir gaišti laiko formalumams norint PVM susigrąžinti, - mokestis bus deklaruojamas PVM deklaracijoje ir tuoj pat atskaitomas (jeigu prekių pirkėjas turi teisę į PVM atskaitą). Dabartiniai eksportuotojai į ES valstybes dažniausiai ir toliau galės taikyti nulinį PVM tarifą, tačiau tam jų pirkėjas turės būti kitos valstybės narės PVM mokėtojas, o pačios prekės - išgabentos iš Lietuvos.
"Įmonių finansininkai turėtų žinoti, kada yra taikoma nuotolinė prekyba, kada yra tiekimas tarp šalių narių, neapmokestinamas juridinio asmens importas. Aišku, ir dabar buvo tokie dalykai, tačiau atsirado ir šiokių tokių pakitimų. Yra vadinamoji "trikampinė prekyba", kada mūsų ūkio subjektas, pavyzdžiui, nusiperka prekę vienoje užsienio valstybėje ir ją parduoda kitoje užsienio valstybėje. Bet čia kalbama jau apie santykius tarp ES valstybių", - pabrėžė A. Butkevičius.
Įstatyme reglamentuojama ir visose ES valstybėse taikoma nuotolinės prekybos apmokestinimo tvarka. Nustatyta 125 tūkst. litų riba per metus, kurią viršijęs užsienio apmokestinamasis asmuo privalės registruotis PVM mokėtoju Lietuvoje, jeigu jis Lietuvos gyventojams ar juridiniams asmenims, kurie nėra PVM mokėtojai, parduoda prekes iš kitos ES valstybės. Ši tvarka taikoma prekybai pagal katalogus, užsakymams paštu ir panašiai veiklai.
PVM mokėtojais privalės registruotis bei mokėti PVM už kitoje valstybėje įsigytas prekes ir ekonominės veiklos nevykdantys asmenys (biudžetinės, viešosios įstaigos ir kt.), jeigu tokių pirkinių vertė per metus viršys 35 tūkst. litų. Tokiu būdu užtikrinama, kad šios institucijos nesiektų įsigyti prekių tik iš tos valstybės narės, kur mažiausias PVM tarifas.
Tuo tarpu fiziniams asmenims nustatoma prievolė deklaruoti ir mokėti į biudžetą PVM tik už kitoje valstybėje įsigytas naujas transporto priemones, kaip numatyta atitinkamoje ES Tarybos direktyvoje.
PVM įstatymo projekte atsisakoma šiuo metu galiojančios nuostatos, kad asmuo negali būti registruojamas PVM mokėtoju, jeigu jis nepateikia garantijos dokumento. Atsižvelgiant į ES reikalavimus, projekte siūloma nustatyti, kad jei asmuo vykdo ekonominę veiklą, jis turi teisę būti įregistruotas PVM mokėtoju.
Numatyta, kad naujasis PVM įstatymas įsigalios nuo gegužės 1 d., tačiau kai kurios jo nuostatos bus pradėtos taikyti jau nuo vasario 1 d. Tai įstatymo straipsniai, reglamentuojantys lizingo apmokestinimą.
Nuo vasario 1-osios PVM į biudžetą turės būti sumokėtas iš karto, kai išperkamosios nuomos būdu perduodamas turtas bus perduotas pirkėjui.
ELTA
