Šią savaitę pasirodė naujas žurnalo “Muzikos barai” numeris su “Auksiniu CD”. “Auksinis diskas” - tai prizas (skulptūrinė kompozicija ir CD), kurį nuo 2001 m. Lietuvos muzikų sąjunga ir UAB “Baltic Optical Disc” kasmet skiria geriausiems metų Lietuvos atlikėjams: kolektyvui, instrumentininkui, dainininkui ir džiazo muzikos interpretuotojui.
“Auksinio disko 2003” laureatais tapo pianistas Petras Geniušas, Valstybinis Vilniaus kvartetas, baritonas Vytautas Juozapaitis ir džiazo pianistas Egidijus Buožis, kurių įrašai skamba kartu su “Muzikos barais” išleistoje kompaktinėje plokštelėje. Kaip įprasta, žurnalo skaitytojams siūlome ir pokalbius su “Auksinio disko” laureatais. Šįsyk savo kūrybinio kelio inspiracijas, menines bei gyvenimiškas pažiūras atskleidžia pianistai Petras Geniušas (Lina Navickaitė. “Kentauras prie fortepijono”) ir Egidijus Buožis (Tomas Bakučionis. “Auksinio CD” 2003 m. laureatas - džiazo pianistas ir kompozitorius Egidijus Buožis”).
2004 m. vasario 6 d. Vilniaus rotušėje įvyko Lietuvos muzikų sąjungos suvažiavimas, kurio dalyviai įvertino šiandieninę muzikos būklę Lietuvoje ir numatė būsimos veiklos gaires. Apie LMS suvažiavimą ir jame nagrinėtus klausimus rašo Tomas Bakučionis (“LMS suvažiavimas: problemos, svarstymai, svajonės, perspektyvos”).
Sausio 30 d. pažymėtos 70-osios kompozitoriaus Algimanto Raudonikio metinės. Iškilaus lietuviškų dainų autoriaus kūryba pristatoma dviem tekstais: tai Viktoro Gerulaičio straipsnis “Melodijos maestro” ir paties jubiliato A. Raudonikio pokalbis su rašytoju Adolfu Strakšiu “Nemirtingųjų dainų biografijos”. Šiemet taip pat savo septyniasdešimtmetį švenčiantis muzikologas, profesorius Algirdas Ambrazas pristatomas Živilės Ramoškaitės rašinyje “Įsipareigojęs muzikos teorijai”.
Ryškiausius pastarųjų mėnesių koncertus “Didžiosios salės” rubrikoje apžvelgia Edmundas Gedgaudas, Tomas Bakučionis, Rima Povilionienė, Milda Čiužaitė, Eglė Grigaliūnaitė, Audronė Žigaitytė, Rimtautas Čekuolis. Rubrikoje “Premjera” šįsyk - įspūdžiai iš operetės, pastatytos Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (Justa Adomonytė: “Linksmoji našlė” Vilniaus scenoje”). Apie Lietuvos kamerinio orkestro gastroles Japonijoje ir Lenkijoje pasakoja Liucija Armonaitė. Prisimename ir vasario 10 d. Vilniaus Kongresų rūmuose vykusį vieno charizmatiškiausių ir populiariausių naujosios muzikos ansamblių “Kronos” kvarteto koncertą (Beatos Baublinskienės pokalbis su kvarteto įkūrėju smuikininku Davidu Harringtonu).
Kaip visuomet žurnale pristatomi nauji leidiniai: Johno Cage’o knygos “Tyla” vertimas į lietuvių kalbą, antrasis Muzikos enciklopedijos tomas, Lietuvos sentikių folkloro rinktinė “Dainuoja Lietuvos sentikiai”, Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės monografija apie pianistą Dainių Trinkūną ir Jūratės Burokaitės parengta knyga “Jurgis Karnavičius”. Edmundas Gedgaudas pristato Birutės Vainiūnaitės išleistą fortepijoninių kūrinių kompaktinę plokštelę “Gražiausias C-dur ir c-moll”, o Tomas Bakučionis rašo apie trijų kompaktinių plokštelių albumą “Lietuvos džiazas 1929-1980”.
Rubrikoje “Lietuvos muzikos link” Audronė Žiūraitytė kalbasi su kompozitore Onute Narbutaite, kurios trijų simfonijų ciklas “Trys Dievo Motinos simfonijos” kovo 5 d. Frankfurto prie Oderio C. Ph. E. Bacho koncertų salėje labai sėkmingai pradėjo festivalį “Musikfesttage an der Oder”. Pianistas Rokas Zubovas straipsnyje “Kam ir ką grosime?” klausia, kokio repertuaro ir kokio muzikantų požiūrio į klausytoją reikia, norint išugdyti nuolatinius rimtosios muzikos koncertų lankytojus. “Baleto” skiltyje - Livijos Gulbinaitės pokalbis su Rūta Jezerskyte (“Rūta Jezerskytė: “Gulbei aš per maža”). Lietuvos radijo “Klasikos” programos eteryje nuo 2002 m. rugsėjo transliuojama laida apie šiuolaikinę muziką, kurios vedėjai - kompozitoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis. Apie gyvą pokalbių laidą, su kuria daug jos mėgėjų leidžia šeštadienio vakarus, rašo kompozitorė Loreta Narvilaitė (“Šeštadienio vakarai su “Modus”).
Šiame “Muzikos barų” numeryje - dvi naujos rubrikos: skiltyje “Staccato” kompozitorius Giedrius Kuprevičius žada neįkyriai ir žaismingai aptarti tuos muzikinius reikalus, kurie dažnai lieka kitų rašinių paraštėse (šįsyk žurnale - “Apie galimas grėsmes nacionalinei muzikai”), o muzikologė Birutė Cechanavičienė “Puslapiuose jaunimui”, kuriuose jauniems žmonėms bus patraukliai rašoma apie nevienadienius kultūros faktus, pasakoja dvi žymių muzikų meilės istorijas (“Meilė ir mylimieji”).
Roko grupė “Antis” nuo pat susikūrimo 1984-aisiais tapo ne eiline neprofesionalių muzikantų suburta roko grupe, bet veikiau kultine lietuvių roko vėliavneše, ryškiu Lietuvos kultūros reiškiniu, apie kurį “Muzikos baruose” rašo kompozitorius Šarūnas Nakas (“Ne visa “Antis”). Apie naujos muzikinės kultūros apraiškas Lietuvoje, o konkrečiai - apie ramios muzikos restoraną “G-Lounge” ir “lounge” muzikos stilių pasakoja Sigitas Grybas-Saga (“Klausyti muzikos, tylėti ar kalbėti?”).
Žurnalą "Muzikos barai" galima įsigyti Muzikų sąjungoje (Vilnius, Gedimino pr. 32-2), Vilniaus knygynuose "Natos" ir "Katalikų pasaulis", Kauno centriniame knygyne ir agentūros "Impress Teva" platinimo vietose.
MB informacija (www.muzikosbarai.lt)
