Šiemet pirmą kartą Vilniaus knygų mugėje savo produkciją pristačiusios 6 muzikos įrašų leidyklos, susivienijusios bendrame stende "Nacionalinė muzikos leidyba", džiaugėsi išaugusiu mugės lankytojų susidomėjimu lietuviškos muzikos įrašais.
Mugė visų pirma yra organizuojama kaip traukos taškas besidomintiems knygomis, naujausiais leidiniais, susitikimais su rašytojais. Tačiau muzikos įrašų leidėjai neapsiriko tikėdamiesi, kad lankytojų dėmesį galėtų patraukti ir išrankesniam skoniui skiriama muzikos produkcija.
"Rezultatai pranoko lūkesčius, - tvirtino įrašų leidyklos "Bomba" atstovai. - Palyginti su praėjusiais metais, šiemet matėme žymų mūsų alternatyvių prekinių ženklų - "Dangus" ir "Juosta Records" - pardavimų didėjimą. Žinoma, sunku būtų lyginti su knygų pardavimais, muzika vis dėlto yra atskiras segmentas, specifinė sritis, be to, iš savo resursų mes tiesiog negalime pasiūlyti tokios didelės lietuviškos produkcijos pasiūlos kaip knygų leidėjai. Tačiau tikimės pripratinti, kad šalia knygų mugės lankytojai taip pat galės rasti ir muzikos".
Pasak įrašų leidyklos "Dangus" atstovo Ugniaus Liogės, nemažo susidomėjimo sulaukė mugėje pristatytas neofolkloro atlikėjas Donis ir naujas jo albumas su “Kūlgrinda”. "Žinojau, kad šia muzika domisi jaunesnė karta, tačiau buvo malonu, kad mūsų produkcija sulaukė ir vyresnės kartos klausytojų dėmesio", - sakė U. Liogė.
Lankytojų dėmesio sulaukė ir retrospektyvinis džiazo muzikos leidinys "Lietuvos džiazas 1929-1980", kurį išleido nedidelė muzikos įrašų leidykla "Semplice". "Žmonės atranda mugėje leidinius, apie kuriuos jie girdėjo, skaitė, bet nežino, kur jų įsigyti, - sakė muzikos įrašų leidyklos "Semplice" direktorė Rūta Skudienė. - Paprastai šių leidinių muzikos įrašų parduotuvėse nesimato, juos nustelbia komercinė lietuviška ir užsienio muzika, be to, rinka užversta piratine produkcija, popsu. Tuo tarpu mugėje viename stende galima buvo apžiūrėti ir įsigyti mažiau matomų vertingų lietuviškų leidinių, kurie turi paklausą, nors ir nedidelę. Yra akstinas leisti naują produkciją, nors, žinoma, visuomet kyla klausimas, kiek gali investuoti į naujus leidinius, ypač kai paramos sistema vertingų įrašų leidybai pas mus beveik neegzistuoja".
Klasikinės muzikos įrašų leidėja Lietuvos muzikų sąjungos atstovė Audronė Žigaitytė teigė, kad muzikos įrašų leidyba išties yra gana stichiška, dažnai leidiniai pasirodo tik pačių atlikėjų iniciatyva, o Muzikų sąjunga siekia, kad būtų garantuojama bent minimali šių leidinių kokybė.
Muzikos įrašų leidėjai teigė, kad be paramos išgyventi nedidelėms muzikos įrašų leidykloms yra sudėtinga. Kartu leidėjai džiaugėsi dėmesiu lietuvių muzikos leidiniams ir tvirtino, kad būtina plėsti pristatomos lietuviškos muzikos įvairovę.
Muzikos informacijos ir leidybos centro inf. (www.mic.lt)
