Petras IVANAUSKAS
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apskrities skyrius atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame grupė asmenų įtariami organizavę "karuselinį" sukčiavimą tarp Lietuvos ir Latvijos bendrovių. Nusikalstamos veiklos organizatoriams - Mindaugui Laurinavičiui (31 m.), Arūnui Tebelškiui (45 m.) ir Gintarui Steponavičiui (39 m.) - pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, svetimo turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo ir kitų finansinių nusikaltimų.
Pirminiais duomenimis, iš Latvijos buvo importuota žuvų konservų daugiau kaip už 5 milijonus litų, o valstybei nesumokėta daugiau nei 772 000 litų pridėtinės vertės mokesčio.
Tik pasirašinėjo dokumentus
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad klaipėdietis M.Laurinavičius organizavo ir kontroliavo penkių Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje registruotų įmonių steigimą. Įtariamasis surado asmenis, kurie už tam tikrą atlygį sutiko būti jokios veiklos nevykdančių bendrovių statytiniais direktoriais ir pasirašinėti dokumentus, kuriuose būdavo fiksuojami iš tiesų neįvykę sandoriai. Šie buhalterinės apskaitos dokumentai buvo naudojami kito klaipėdiečio A.Tebelškio vadovaujamos įmonės apskaitoje. Kratos metu pastarojo namuose FNTT Klaipėdos apskrities skyriaus pareigūnai aptiko ne tik dokumentus, galinčius būti įrodymais ikiteisminiame tyrime, bet ir auginamus narkotikus - kanapes. Viename kambaryje loviuose po kaitinamosiomis lempomis vešėjo draudžiami auginti augalai.
Be to, pareigūnai, atlikdami kratą A. Tebelškio pažįstamų namuose, užfiksavo, kad dalį dokumentų įtariamojo draugai mėgino sudeginti. Jei pareigūnai būtų dar bent kiek pavėlavę, iš dokumentų būtų likusi tik pelenų krūva. Ir dabar kai kuriuos popierius teko traukti iš ugnies.
FNTT Klaipėdos apskrities skyriaus pareigūnai išaiškino, kad įtariamieji buvo sukūrę kelias sukčiavimo schemas.
Aiškinantis pirmąją nustatyta, kad nuo 2007 metų sausio iki 2008 metų balandžio A.Tebelškis, būdamas vienos bendrovės direktoriumi, kartu su M.Laurinavičiumi Latvijoje surado produkcijos (žuvų konservų, įvairių talpų dėžių iš gofruoto kartono) tiekėjus. Išaiškinta, kad Latvijos tiekėjai išrašydavo dokumentus veiklos nevykdančių įmonių vardu - tos įmonės Lietuvoje perka produkciją iš Latvijos tiekėjų. Vėliau būdavo išrašomi buhalterinės apskaitos dokumentai, esą produkciją iš tokių bendrovių nupirko klaipėdiečio A.Tebelškio vadovaujamos bendrovės.
FNTT tyrėjai nustatė, kad latviška produkcija A.Tebelškio bendroves iš tikro ne visada pasiekdavo. Turima duomenų, kad konservai ir kiti produktai būdavo tiekiami didžiausiems Lietuvos prekybos tinklams. Produktais, už kuriuos nebuvo sumokėtas PVM, prekiavo "Maxima", "Iki", "Norfa". Preliminariai paskaičiuota, kad naudojant tokią schemą ir imituojant Latvijos produkcijos tiekimą A.Tebelškio vadovaujamoms bendrovėms, į buhalterinę apskaitą įtrauktų neįvykusių sandorių suma sudaro daugiau nei 1 mln. 685 000 litų, o vien pridėtinės vertės mokestis - daugiau nei 257 000 litų.
Į Latviją žuvys, o į Lietuvą - aliejus
FNTT Klaipėdos apskrities skyriaus tyrėjai išaiškino ir antrą nusikalstamos veiklos schemą - į ją buvo įsitraukęs Lietuvoje augalinį aliejų tiekiančios bendrovės pardavimų vadovas G. Steponavičius Išaiškinta, kad nuo 2006 metų lapkričio iki 2007 metų rugsėjo įtariamasis kartu su kitais dviem klaipėdiečiais pateikdavo žuvų konservų importo dokumentus, kuriuose buvo užfiksuoti neįvykę sandoriai su jokios veiklos nevykdančiomis bendrovėmis. Latvišką produkciją, pagal ikiteisminio tyrimo metu aptiktus dokumentus, pirkdavo veiklos nevykdančios Lietuvos įmonės ir perparduodavo ją veikiančiai Vilniuje registruotai bendrovei. Atskleista, kad veiklos nevykdančios bendrovės, gavusios pinigus, atsiskaitydavo su Latvijos ūkio subjektais. Privalomą valstybei mokėtiną PVM pasidalindavo nusikalstamos veiklos bendrininkai. Pirminiai skaičiavimai rodo, kad jokios veiklos nevykdančios bendrovės įgijo latviškos produkcijos už daugiau nei 2 mln. 217 000 litų.
FNTT Klaipėdos apskrities skyriaus pareigūnai išaiškino, kad pastaroji schema pakito, kai įtariamasis G.Steponavičiui įsteigė dar vieną bendrovę. Nuo tada įvairiais buhalteriniais dokumentais būdavo fiksuojama, esą naujoji bendrovė pirko prekes iš veiklos nevykdančių bendrovių, o vėliau jas pardavė augalinį aliejų importuojančiai ir eksportuojančiai Lietuvos bendrovei. Įtariama, kad taip sukčiaujant buvo pasisavinta 1 mln. 144 000 litų, o į valstybės biudžetą nesumokėta daugiau nei 177 000 litų PVM.
Ikiteisminio tyrimo metu bendradarbiaujant su Latvijos teisėsauga surinkta duomenų, kad veiklos nevykdančių Lietuvos bendrovių vardu iš tiesų veikė klaipėdietis A.Tebelškis. Jis rūpinosi latviškų žuvų konservų įsigijimu ir atsiskaitymais už pirktas prekes. Atskleista, kad tie patys Latvijos ūkio subjektai, pardavinėję žuvų konservus, tokiu pačiu vadinamuoju "karuseliniu" sukčiavimu iš Lietuvos bendrovės, tiekiančios augalinį aliejų, įsigydavo šį maisto produktą Latvijos rinkai. Tačiau pardavimo sąskaitos buvo įforminamos per tarpininkus - neveikiančios Latvijos bendroves. Tokiu būdu tiek Latvijos, tiek Lietuvos bendrovės išvengė sumokėti pridėtinės vertės mokestį.
Atliekamą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra. Tęsiant ikiteisminį tyrimą, bus tiriama, ar augalinį aliejų tiekianti bendrovė susijusi su pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimu.