Bet daugiau pikta. Nors sveiku protu suvokiu, kad pačiam Artūrui Zuokui ši situacija absoliučiai naudinga, liūdžiu dėl bendro slogumo. Jau antrą kartą šiais metais dėl politikos, kuri normalioje šalyje normaliems rinkėjams nekelia jokių emocijų, rytas prasideda nemaloniu erzeliu galvoje.
Du kartus per tokį trumpą laiką mane apgavo. Aš sutinku, kad prezidento rinkimai nebuvo tiesioginė apgavystė, o profesionalus manipuliavimas - nors irgi nemalonu būti tampomam. Dabar juk su tokiu teiginiu sutinkat, Rolando Pakso rinkėjai? Patampė jus šiek tiek? Na, bet tai subjektyvūs svarstymai. O vakar (04.09) Vilniaus savivaldybėje jie mus apgavo be jokių išlygų. Kaip turgaus antpirštininkai, po purvinu nagu paslėpę poliesterolio rutuliuką.
Lenkų rinkimų akcijos deputatų veiksmai visiškai kvaili. Žinoma, jie pasielgė teisingai, situaciją vertinant iš jų egoistiškos pozicijos. Šešiems vilniečiams nuo šiol Vilniuje “bus gerai”. Arba geriau, negu buvo. O kitiems?
Štai aš esu lenkas. Lenkiškai tobulai kalbu, tobulai rašau. Vietinius baltarusius, apsimetančius lenkais, sąžiningai vadinu baltarusiais. Žinau, kad tikroji lenkų mažuma Vilnijoje yra labai maža. Ar mane džiugina tai, kad Sudervėje (http://www.magwil.lt/kov1.htm) bus gatvių pavadinimai lenkų kalba? Man visiškai vienodai. Vis tiek tik nedaugelis galės be klaidų ir teisingai kirčiuodamas juos perskaityti. Ar kad lenkų mokyklos gaus daugiau lėšų (nurėžtų nuo lietuviškų mokyklų biudžeto)? Vargu ar tai padės Vilnijos lenkiškumui - gal tik laikinai pagerės krašto švietimo valdininkų ir mokytojų (būtent tokia tvarka) buitis. O ko sulauksime? Lenkai - ir aš, lojalus zuokistas, tapome išdavikais. Net bolševikiniais išdavikais. Antrą kartą okupavusiais Vilnių. Manot lengva visą dieną galvoti šmaikščius atsakymus į šiek tiek įsiaudrinusių bendradarbių ir partnerių politiškai nekorektiškus žodinius dūrius? Visa tai labai kenkia ir verslui, ir emocinei pusiausvyrai.
Kas dar pasiekta perversmu Vilniuje? Turbūt gausim naujus vicemerus - tarp jų gal bus ir buvusi Lietuvos TSR komunistų partijos Centro komiteto darbuotoja, Leningrado aukštosios partinės mokyklos absolventė ir Vilniaus modelių namų manekenė (http://rc.lrs.lt/n/rinkimai/seim96/biogr.htm-223.htm), gal dar viešbučio direktorė (http://www.tdd.lt/draugyste) ir lenkiško žurnalo (http://www.magwil.lt/redakcja.htm) redaktorius. Du būsimo Vilniaus valdytojai jau žinomi - meru tapo senas komunistas (http://rc.lrs.lt/n/rinkimai/20001008/kandvl.htm-151975.htm#autobio) (visomis prasmėmis) ir šiuo metų populiaraus lietuviško sporto - partijų keitimo, ne, ne lyderis - gal tik esantis pirmajame dvidešimtuke. (http://www.vrk.lt/2002/savivaldybes/kandidatai/1410/kandidatai_anketa_jsp_ri_id_15_asm_kod_154494.htm)
Kaip galima vertinti tokius rezultatus? Vienprasmiškai. Tai bolševikų perversmas. Jie jau paėmė kitų statytus tiltus, greitai paims ir telegrafą (tai mano šmaikšti aliuzija į tai, kad socialdemokratai ruošiasi keisti LTV tarybos skyrimo tvarką ir galų gale pasodinti generaliniu “normalų” žmogų). Iš miesto valdymo į opoziciją nutrenktas optimistiškas vizionierius. A. Zuoko ir profesija buvo romantiška. Ir visiškai svetima socialdemokratiniam mentalitetui - žurnalistas, ir dar karo. Dabar miestą valdys kraujo valdininkai - pilki, seni, negražūs ir neįdomūs. Žinoma, šis piktas pasažas neskirtas ponioms. Gedimino Paviržio komunistinės karjeros pikas buvo 1982-1986 m., kai jis vadovavo LKP Vilniaus miesto komiteto Statybos ir miesto ūkio skyriui. Patys nuobodžiausi SSRS laikai. Dabartiniam Vilniaus merui tuomet buvo 41-eri. Tokiame amžiuje ir susiformuoja tikrosios vertybės. Ar įmanoma kardinaliai persiprogramuoti? Vargu...
Na, bet tai laikinos dejonės - dėl neracionalaus pykčio. Nors, pagalvojus, šiame pyktyje randu ir racionalų grūdą. Iš karto po prezidento rinkimų su savo žmona susilažinau, kad naujo prezidento atėjimas nieko nepakeis. Ir nebus jokios destrukcijos. Lažybų objektas - komunikatorius “Nokia 9210i” (http://www.omnitel.lt/?m_lt$11496_11497_30608). Aš sunkiai, bet išsisukau nuo pralaimėjimo, įrodęs, kad Lenos Lolišvili istorija atsitiktinė ir galų gale visiškai privati. Na, o šiomis dienomis vaikštau ant skustuvo ašmenų - Grigaravičius, “blakės” Anykščiuose, balsų pirkimai, Zuoko nuvertimas, protestuojantys policininkai vaikšto be kepurių. Dar betrūksta piketų, mitingų, minios tramdymo, sužeistų studentų (tfu, tfu...) ir “Nokia” teks pirkti be jokių išlygų. Gerai, kad daiktas liks šeimoje. Labiau gąsdina tai, kad destruktyvioje valstybėje tai gali būti paskutinis brangus ir į žinių visuomenę orientuotas pirkinys. Kiti pirkiniai jau bus iš degtukų ir kruopų kategorijos.
Na, o apžvalgininkai jau rašo ir dar rašys, ieškodami ir rasdami naujų A. Zuoko pralaimėjimo teigiamybių. Sutinku su jais - vakarykščiai rinkimai buvo paskutinis štrichas, kuris užbaigė socialdemokratų ir liberaldemokratų duobkasio portretą.
