Kontroversiškasis Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas (Mahmoudas Ahmadinedžadas) viename pirmųjų savo interviu savaitraščiui „Time“ (http://www.time.com/time/archive/preview/0,10987,1106317,00.html) prisipažino, kad ir dabar iš namų į darbą atsineša savo žmonos paruoštą maistą. Toks aukštas pareigas einantiems keistas elgesys dabartinį prezidentą garsino, kai jis dar buvo Irano sostinės Teherano meras.
IT mėgėjų bendruomenėje gyvos istorijos, kad žinomiausio asmeninių kompiuterių procesorių gamintojo „Intel“ vienas iš ankstesniųjų valdybos pirmininkų važinėjo jau antrą dešimtį skaičiuojančiu „Volkswagen“ sedanu ir jį statydavo bendroje visiems „Intel“ darbuotojoms skirtoje automobilių stovėjimo aikštelėje.
O antrąją kadenciją „į žmones“ žadėjęs eiti Valdas Adamkus kiekvieną rytmetį sunervina Antakalnio ar kurioje jai gretimoje gatvėje kantriai eilėje laukiančius vairuotojus. Dar visai neseniai anuomet dar Seimo pirmininku buvęs Artūras Paulauskas (http://www.paulauskas.lt/) viešai Marijonui Mikutavičiui TV eteryje (http://www.lnk.lt/laidos/?id=89) gyrėsi, kad džiaugiasi savo švyturėliais ir mano, kad tai tinkamas sprendimas.
Lengviausia būtų nukirsti, kad bet kokios mūsų visų tarnų (t.y. valstybės tarnyboje tarnaujančių) privilegijos neatitinka valstybės tarnybos esmės. Iš tiesų galima būtų net labai tiesiogiai įvertinti Valdo Adamkaus darbo dienos 15 minučių kainą. Tai galėtų būti dar vienas skambutis Viktorui Juščenkai, naujos tarpvyriausybinės iniciatyvos pradžia ar asmeninis susitikimas su skylinėjančios Seimo koalicijos atstovu(-ais).
Vis dėlto atsakymas į klausimą daug paprastesnis. Pakanka įsigilinti į dėstomus akcentus. Viena pusė svarbiausiu minės itin didelį užimtumą ir atskirų asmenų svarbą. Kita – dėlios nuoskaudas, kad yra „jie“ ir esame „mes“.
Kasdienybėje pametę tikrąsias tiesas daugelis mūsų visiškai nesugebame vertinti nepriklausomai ir objektyviai (ir vargu ar to reikia). Todėl savo žmonai pagarbą pabrėžiančiam Irano prezidentui lengva ranka galiu atleisti norus sodrinti uraną (http://www.janes.com/security/international_security/news/jid/jid060504_1_n.shtml). Todėl galiu girti Artūrą Zuoką, tiesiogiai atsakinėjantį į eilinių piliečių klausimus savo interneto svetainėje (www.zuokas.lt) (net jei iš tikrųjų atsakinėja tik mero padėjėjai(-os)). Todėl, nepaisydamas kairės ir dešinės taisyklių, balsuosiu už Jurgį Razmą (http://www3.lrs.lt/seimu_istorija/w3_viewer.ViewTheme-p_int_tv_id=391&p_kalb_id=1.htm), savo sportinę formą palaikantį vidutiniam vilniečiui pagal kainą įkandamame sporto klube.
Daugelis mūsų sprendimų nelogiški. Jaunėlis Bushas ir visos mišriai įdomios JAV jau seniai pamišusios ne dėl „tikrosios vienintelės“ tiesos, o tik dėl to, kuria koja svarbiausiąjį rinkimų (http://www.time.com/time/covers/0,16641,20041101,00.html) sekmadienį atsikels 50 proc. + 1 rinkėjas. O tą koją atspėti daug paprasčiau, jei esi „savas bičas“. Net jei apsisukęs į rinkėjus spjauni ar, kaip vėliau pasirodo, darai akivaizdžias nesąmones, o gal net meluoji...
Autorius yra ryšių su visuomene konsultantas, jo internetinis dienoraštis (http://www.blogas.lt/liutauras).
