Prieš 90 metų, 1919 metų rugsėjo šeštąją, prekybos ir pramonės ministro Jono Šimkaus įsakymu buvo įsteigta pirmoji įstaiga Lietuvoje, fiksuojanti statistiniusduomenis - Bendrosios statistikos departamentas. Pirmasis jo direktorius buvo biržietis Vytautas Petrulis.
Vytautas Petrulis (g. 1890.02.03 – m. 1941.12.03) gimė Vabalninko valsčiaus Kateliškių kaime. Mokėsi Mintaujos gimnazijoje Latvijoje, už dalyvavimą 1905 metų įvykiuose buvo iš jos pašalintas, bet vėliau ją baigė. Maskvoje baigė prekybos institutą. Trumpai dirbo Voroneže, prie lietuvių gimnazijos organizavo sąskaitybos kursus.
1918 metais grįžęs į Lietuvą, buvo kooptuotas į Lietuvos Tarybą. Prano Dovydaičio Trečiame ministrų kabinete. 1919 03 12 – 1919 04 12 V. Petrulis buvo finansų ministerijos valdytojas, tačiau dirbo už kitą mūsų kraštietį, ministrą Martyną Yčą, kuris buvo išvykęs į užsienį. 1920 m. organizavo Prekybos ir pramonės banko skyrių ir buvo jo direktorius Klaipėdoje.
Vėliau V. Petrulis vėl sugrįžo į Lietuvos vyriausybę: Ernesto Galvanausko VII, VIII ir IX Ministrų kabinetuose (1922 – 1924 metais) buvo finansų, prekybos ir pramonės ministras. Antano Tumėno X Ministrų kabinete 1924 06 18 – 1925 02 24 V. Petrulis buvo finansų ministras. Nuo 1925 metų vasario iki rugsėjo V. Petrulis pats vadovavo XI Ministrų kabinetui, tuo pačiu metu eidamas ir finansų ministro pareigas.
Lito „tėvu“ buvo vadinamas, nes kaip tik vadovavo Lietuvos finansams lito įvedimo laiku: sutvarkė stabilią Lietuvos valiutą, jo parašo faksimilė puikavosi ant Lietuvos banko laikinųjų banknotų, išleistų 1922 09 10 Berlyne O. Elsnerio spaustuvėje.
Buvo išrinktas į II Seimą (1923 –1926 metais), nuo 1925 metų buvo jo prezidiumo pirmininkas.
1932 metais dėl valstybės iždo nuostolių V. Petrulis buvo nuteistas kalėti du metus. Gyveno Julinavos kaime netoli Aleksoto, kur buvo įsteigęs pavyzdinį pieno ūkį. 1937 metais buvo vienas Eksporto prekybos bendrovės kūrėjų ir direktorių. Dalyvavo Lietuvių krikščionių demokratų partijos veikloje, bei leido žurnalą „Tauta“.
Po1940 metų okupacijos, suimtas ir kalintas Kauno kalėjime, vėliau išvežtas į Tarybų Sąjungą, kur 1941 metais Komijoje, Uchtos apylinkėse sušaudytas.
Lietuvos gyventojų surašymas
Dar 1922 metais Steigiamasis Seimas priėmė įstatymą dėl visuotinio gyventojų surašymo, tačiau tai buvo atlikta tik 1923 metais, nustačius valstybės sienas. Surašymas vyko rugsėjo 17–23 dienomis.
Buvo surašomi tik esami gyventojai. Lietuva buvo padalyta į 24 surašymo apygardas. Surašymo apygarda atitiko administracinę apskritį (šalyje buvo 20 apskričių) ir miestus, turinčius apskrities teises: Kauną, Šiaulius, Panevėžį, Vilkmergę (dabartinę Ukmergę). Apygarda buvo skirstoma į rajonus, o rajonai – į surašymo apylinkes.
Surašymui rengti Ministrų kabinetas skyrė 605,6 tūkst. litų. Vieno asmens surašymas kainavo 20 centų. Kitose šalyse tų metų gyventojų surašymai kainavo kiek brangiau (Anglijoje – 30 centų, JAV – 50 centų).
Surašyme dalyvavo 3100 žmonių. Surašinėtojai buvo mokytojai, valstybinių ir visuomeninių įstaigų tarnautojai, aukštųjų ir specialiųjų mokyklų moksleiviai. Surašymo taisyklėse buvo pažymėta, kad, reikalui esant, valstybės ir visuomenės tarnybų pareigūnai ir moksleiviai gali būti, susitarus su atitinkamomis įstaigomis, Vyriausiosios surašymo komisijos atleisti tam tikram laikui nuo tiesioginių pareigų, kad padėtų atlikti surašymą.
Duomenys iš apygardų telegrafu ir telefonu buvo siunčiami į Vyriausiąją surašymo komisiją, o po to į Centrinį Statistikos Biurą, kur surinkta medžiaga buvo galutinai sutvarkoma. Surašymo medžiagos apdorojimas (pagal iš anksto parengtą programą) tęsėsi visus 1924 metus ir keletą 1925 metų mėnesių.
Pirmieji išankstiniai duomenys – gyventojų skaičius pagal lytį, pilietybę ir tautybes - buvo paskelbti 1923 metų pabaigoje. Rezultatų lentelės buvo publikuotos 1924 metais ir 1925 metais „Statistikos biuletenyje”.
Surašymo metu gauti duomenys buvo pateikti visuomenei atskirame leidinyje lietuvių ir prancūzų kalbomis - Lietuvos Respublikos Centrinis Statistikos Biuras, „Lietuvos gyventojai: pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotinio gyventojų surašymo duomenys”, Kaunas, 1926 metai.
