Tarp kitų vertingų senovinių Bavarijos valstybinės bibliotekos lobyno retųjų rankraščių rinkiniuose yra ir Ulricho Richentalio Konstanco bažnytinio suvažiavimo kronika. Apie ją buvome užsiminę kiek ankščiau spausdintame Balsas.lt rašinyje (Lietuvos Vytis tūkstantmečio virpesy). Kaip pamename iš istorijos, 1414-1418 m. Konstance (Šveicarijoje) vyko didžiulis viduramžių forumas, kuriame buvo svarstomi ne tik bažnytiniai, bet ir kiti svarbūs Europos valstybių klausimai ir reikalai. Jame dalyvavo ne tik bažnyčios atstovai, hierarchai, bet ir visos Europos karaliai, didikai, bajorai, riteriai, jų tarpe Vytautas, Jogaila, o su jais pulkas didikų iš Lietuvos ir Žemaitijos.1415 m. gruodžio 4-ją žemaičių delegacija buvo iškilmingai priimta Konstanco katedroje. Kai kurie kiti šaltiniai nurodo, kad Richentalis aprašo Vytauto apsilankymą Konstancoje kaip tik apie tą laiką. Dalis mūsų istorikų teigia, jog Vytautas šiame suvažiavime iš viso nedalyvęs!? Sunku su mūsiškais ginčytis, nes jie visas istorijos paslaptis žino geriau, nei tuo laiku tuos įvykius stebėjusieji ir aprašiusieji....
Valstybės herbas – tai tautos ir valstybės tapatumo simbolis. Ilgą laiką dėl nepalankių politinių aplinkybių negalėjome ir net neturėjome galimybių prisiliesti prie mūsų simbolių praeities, jų ištakų ir tyrinėjimo. Lietuvoje senasis heraldikos palikimas beveik neišliko, buvo dažnai ir naikinamas, nes valstybės simboliai, lietuviškoji heraldika visad kėlė okupantams didelių pavojų. Šiandien savo heraldikos istoriją renkame po gabalėlį ir kol kas iš viso turtingo palikimo teturime tik nuotrupas. Todėl autentiškų lietuviškos heraldikos atspindžių beieškant tenka dairytis svetur, kaimyninėse ar net tolimesnėse šalyse. Ir čia pasitaiko malonių staigmenų....
Gan nemažas senosios Lietuvos heraldikos paveldas yra stebuklingai iš-likęs Vokietijoje. Miunchene, Bavarijos valstybinėje bibliotekoje tarp šimtme-čiais kauptų gausių ir vertingų rinkinių yra nemažai retų knygų, metraščių, kronikų, herbynų, saugojančių ir senosios Lietuvos istorijos momentus, tarp jų ir seniausius 15 a. Lietuvos heraldikos fragmentus: herbų atvaizdus, piešinius, eskizus ir jų aprašus, priskiriamus Vytautui Didžiajam, karaliui Jogailai bei tokius senuosius Lietuvos simbolius, kurie mūsų istorijai iki šiol gal net ir nėra žinomi.
Šimtmečiais kaupti rinkiniai
Bavarijos valstybinė biblioteka (Bayerische Staatsbibliothek – BSB) Miunchene – antroji pagal dydį biblioteka Vokietijoje, šiandien savo fonduose sukaupusi apie 10 milijonų knygų, 50 tūkst. šiuolaikinių periodinių leidinių: laikraščių ir žurnalų, taip pat daugiau nei 8500 licencijuotų elektroninių žurnalų, bei labai vertingą retųjų istorinių rankraščių, ir istorinės vertės senųjų spaudinių rinkinį, kuris pagal gausumą yra vienas didžiausių ir vertingiausių rinkinių visame pasaulyje. Bibliotekos rinkiniai pradėti kaupti 16 a., tad biblioteka gyvuoja jau daugiau nei 450 metų, todėl čia saugomų retų knygų autentiškumu netektų suabejoti. Nuo 1663 m. pagal galiojusį įstatymą visi Bavarijoje leidžiami spaudiniai turėjo į šią biblioteką pasiųsti po 2 spausdinamo leidinio kopijas. Toks įstatymas galioja ir mūsų dienomis. Šis viduramžiais išleistas „protingas“ įstatymas užtikrina savaiminį bibliotekos fondų augimą ir kaupimą jau ne vieną amžių. 19 a. biblioteka pasipildė senaisiais rankraščiais iš nykstančių ar užsidarančių vienuolynų ir religinių bendruomenių, parapijų.
Šiandiena ištisus amžius kauptieji lobiai vis lengviau darosi pasiekiami ne tik Vokietijos tyrinėtojams, bet ir viso pasaulio žmonėms, tyrinėjantiems istor-jos paveldą. Prieš kurį laiką Bavarijos biblioteka ėmėsi senųjų rankraščių, herbynų, retųjų viduramžių kronikų suvedimo į virualiąją erdvę ir jų suskaitmeninimo. 1997 m. Miunchene pradėtas kurti virtualus internetinis centras. Šiame projekte dalyvauja ir Bavarijos valstybinė biblioteka. Įgyvendinamas suskaitmeninimo projektas suteikia galimybę išsaugoti unikalius rinkinius ateities kartoms, o taip pat užtikrina pasaulio tyrinėtojams platesnį priėjimą prie retųjų leidinių ne tik bibliotekoje, bet ir internetu. Šiandien vis plačiau atsiveriantis Vakarų Europos istorinis paveldas tampa laisviau pasiekiamas ir mūsų Lietuvos tyrinėtojams. Galimybė skaityti senuosius monuskriptus ir peržiūrėti viduramžiais sudarytus herbynus internete tampa pasiekiama vieno kompiuterio klavišo paspaudimu. Tik gaila, kad tasai turtingas Bavarijos bibliotekoje saugomas Lietuvos istorijos paveldas mums lietuviams, atrodytų, dar yra visai nematytas ir nežinomas.
Pažintis su senaisiais Europos herbynais
Pažinčiai su Bavarijos valstybinės bibliotekos retųjų spaudinių rinkiniais buvo ruoštasi, ieškota galimybių jau ir ankščiau, tačiau tai padaryti dabar, prieš pat tūkstantmečio iškilmes, padėjo tam tikras atsitiktinumas, kurį dalinai paskubino “Mokslo Lietuvos“ redakcija ir vyr. redaktorius Gediminas Zemlickas. “Mokslo Lietuvoje“- Lietuvos mokslininkų laikraštyje besikalbant apie dvigubajį kryžių ir Slibino ordiną, jų sąsajas su Lietuva ir jos valdovais (Kas sieja slibiną ir dvigubąjį kryžių. ML, 2009.03.12- 05.21.), iškilo klausimas dėl dvigubojo kryžiaus naudojimo Vytauto heraldikoje. Tada ir šovė mintis gauti tikslesnę informaciją ir patikrinti kai kuriuos mokslininkų pateikiamus Lietuvos istorijos faktus ar tik jų interpretaciją. Taip beieškant pirminių heraldikos šaltinių pradžioje prisikasta prie Ulricho Richentalio kronikos, saugomos Kongreso bibliotekoje Vašingtone, vėliau jau ir Niujorko Viešojoje bibliotekoje. Tačiau čia pat paaiškėjus, jog tie 15a. antrosios pusės metraščiai, galintys paliudyti apie Lietuvos simbolius 15 amžiuje, tarpusavyje turi įvairių skirtumų, imtasi ieškoti tokio pat leidinio Europoje. Padėjo internetas ir taip visų istorikų keiksnojama, nuvertinta „Wikipedia“. Nematomi internetiniai keliai nuvedė į Bavarijos valstybinę biblioteką Miunchene prie įdomiausių 15-16-17 amžiaus herbynų ir kronikų, kur jau daugelį amžių storiausių senovinių knygų puslapiuose saugoma ir dalelė Lietuvos heraldikos istorijos. Ir tai buvo tik pradžia. Netrukus iš Bavarijos bibliotekos atsidarė dar platesni internetiniai keliai į daugelį senųjų Europos herbynų ir kronikų, kurie pateikė ne vieną malonų netikėtumą bei šiokią tokią staigmeną Lietuvos istorijai.
Istorijai nematyti Lietuvos valdovų herbai
Gausiuose Bavarijos valstybinės bibliotekos Miuchene fonduose retųjų spaudinių skyriuje savo unikalumu ypač išsiskiria senųjų kronikų ir herbynų rinkinys, saugantis ne tik visos viduramžių Europos heraldikos tradicijas, bet ir įdomius Lietuvos herbų istorijos fragmentus. Sunku patikėti, kad čia, šiame rinkinyje, nuo mūsų slepiasi gal net kelios dešimtys įdomiausių Lietuvos, jos valdovų, o taip pat atskirų LDK žemių: Žemaitijos, Smolensko, Voluinės ir kitų Lietuvai priklausiusių vietovių gražiausių herbų atvaizdai, piešiniai, eskizai ar tik jų fragmentai, patraukiantys dėmesį ne tik savo meniškumu, bet ir istorinės praeities detalėmis bei įdomiais faktais. Mūsų istorikams, heraldikos tyrinėtojams dažnokai nusiskundžiant dėl Lietuvos heraldikos senojo paveldo skurdaus palikimo Lietuvoje ir Europoje, šis Bavarijos bibliotekoje saugomas Lietuvos heraldikos palikimas – tikras atradimas, leidžiantis kiek giliau susipažinti su Lietuvos simbolių raida ir jų naudojimu bei atkurti kiek išsmesnį Lietuvos heraldikos vaizdą, papildant ir Lietuvos istoriją naujais faktais ir nežinomais vaizdais. Galbūt kiek ir lemtinga, kad čia, Bavarijos bibliotekoje, besislepiantys lietuviškos heraldikos lobiai – įdomiausi, dar mums nematyti ir nežinomi lietuviško herbo atvaizdai, jau šimtmečiais laukiantys Lietuvos istorijos tyrinėtojų dėmesio – istorijai atsiskleidė minint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio iškilmes.
Kol kas seniausias herbynas Bavarijos bibliotekoje, kuriame pavyko rasti Lietuvos heraldikos pėdsakų, datuojamas 1475-siais metais.
Vytis - 1475 m. herbyne: "Wappen besonders von deutschen Geshlchtern"
Tačiau sprendžiant iš jame užkoduotos informacijos, archaiškai ir primityviai atvaizduotų herbų, taip pat ir Vyčio, pats herbynas ko gero mena daug senesnę praeitį, galbūt fiksuoja 15a. pr. Europoje gyvavusias heraldikos tradicijas ir manieras. Kad taip galėtų būti, vaizdžiai rodo ten esantis kiek neįprastai atvaizduotas Lietuvos herbas Vytis.Virš jo įrašas: „littaw“......Gan primityviai baltame skyde atvaizduotas raudonas Vytis, įspaustas tarp dviejų Lenkijos herbų. Abu jie ne mažiau įdomūs. Viename jų – raudoname fone (tradiciškai) pavaizduotas baltas Lenkijos erelis, o kitame juodo fono skyde - balta erelė, moteriškos giminės paukštis. Virš pirmojo lenkų herbo - sunkokai įskaitomas įrašas, kuriame esantis žodis – „polis - visgi leidžia sakyti, jog čia, Lietuvos herbo kairėje, atvaizduotas Lenkijos karaliaus herbas. Ant antrojo herbo su ereliu, kuris yra mūsų Vyčio dešinėje, paliktas metraštininko užrašytas pastebėjimas frauen Pani (ponia), bylotų, jog tai Lenkijos karalienės herbas. Tačiau juoda skydo spalva mums tarsi sufleruoja, jog jis priskiriamas jau mirusiai karalienei. Galėtume įtarti, jog šis herbas buvo pieštas karalienės Jadvygos garbei, kuri vienintelė buvo tituluota ne tik Lenkijos karaliene, bet ir Lenkijos karaliumi.Tad lengva suprasti, jog čia vaizduojamas Vytis siejamas su Lietuvos-Lenkijos karaliumi Vladislavu Jogaila ir yra pieštas jau po Lenkijos karalienės Jadvygos mirties t.y. 1398 metų, kažkur apie 15 amžiaus pradžią.
Čia pat rinkinyje saugoma reta, 1480 m. spausdinta, Kondrado Grunenbergo kronika (Das Wappenbuch Condrads von Grunenberg, Ritters und Burges zu Constanz) mums išsaugojo 2 ypatingai gražius ir meniškus lietuviškus herbus
Pav. 2.
Lietuvos hercogo herbas -1480 m. spausdintoje K. Grunenbergo kronikoje: "Das Wappenbuch Condrads von Grunenbergs: Ritters und Burgers zu Konstanz"
Bavarijos bibliotekoje esanti Grunenbergo kronika
Pav. 3
Lietuvos hercogo herbas -1480 m. spausdintoje K. Grunenbergo kronikoje: "Das Wappenbuch Condrads von Grunenbergs: Ritters und Burgers zu Konstanz"
Bavarijos bibliotekoje esanti Grunenbergo kronika
Abu jie priskiriami Lietuvos hercogui Vytautui Didžiajam. Apie tai byloja prie jų paliktas įrašas. Gaila, kol kas tyrinėtojams pateikiami tik juodai balti šios įdomios knygos herbų atvaizdai. Tačiau čia pat netoliese atrandama vėlesnioji šio herbyno laida - „Condrad Grunenbegs Wappenbuch 1602-1604“ jau atveria ir spalvotą Vytautui Didžiajam priskiriamų herbų vaizdų gamą ir grožį. Šie Vytauto, kaip Lietuvos valdovo, spalvoti herbai sutinkami ir kai kuriuose kituose, netgi 16 a. Vokietijos herbynuose.
Verta kiek nors trumpai apibūdinti šiuos Lietuvos istorijai iki šiol nematytus, bet labai įdomius herbus. Sustokime pradžioje ties šiame rašinyje rodomu paveiksleliu Nr. 2. Kairėje iliustracijos pusėje matome Rumunijos hercogo herbą - dvigalvį erelį. Jis mums nėra svarbus, tai prie jo ir negaiškime laiko. Dešineje pusėje matomi du Lietuvai priskiriami herbai. Pačiame piešinio viršuje matomas skydas, joje stilinga bajoriška(?) kepurė, o prie jos metraštininko paliktas įrašas skelbia: “Alt Littavo”- kas vokiškai reiškia “Senoji Lietuva“. Šis herbas sutinkamas ir kituose Bavarijos bibliotekoje saugomuose senuosiuose herbynuose. Pastebėtas jis ir Ciuriko herbyne (The Zurich Rool of Arms), kuris sudarytas pasiremiant daryta 1340 m. vokiško herbyno faksimile. Tik šveicarai jį priskiria ne Senajai Lietuvai, o su klaustuku Rutenijai?, Maskovijai?, Rusijai?,. Tuo tarpu vokiečiai visuose peržiūrėtuose herbynuose šį herbą pristato be jokių abejonių kaip Senosios Lietuvos simbolį. Taigi, iš 1480 m. spausdinto K. Grunenbergo herbyno sužinome apie mums niekur negirdėtą Senosios Lietuvos herbą.
Žemiau po juo atvaizduotas puošnus keturių laukų herbas su dviem heraldinėmis figūromis.Virš herbo esantis įrašas byloja, jog čia matome Lietuvos hercogo herbą: Hercog von Littavo. Dešiniosios pusės pirmame skyde baltu apsiaustu vilkintis raitelis ant balto žirgo, rankoje laiko stačiai iškeltą kalaviją (taip žygiuoja tik mūšio nugalėtojas). Kitame skydo lauke dešinėje vaizduojamas juodas karys ar riteris su pakeltu kalaviju, ranka besiremiantis į riterišką skydą. Vėlesniųjų laikų herbyno kopija atskleidžia ir spalvinį šio herbo vaizdavimą (žr. pav. Nr.4 ir 4a). Šios kopijos pasirodę atskiru leidiniu, vokiečių datuojamos 1602-1604 metais. Skydo laukų spalvos - raudona ir aukso spalvos geltona. Raudoname skydo lauke - baltu apsiaustu vilkintis ant balto žirgo raitelis, pakeltu geltonu kalaviju, prie krūtinės laiko baltą skydą, neturintį jokių kitų heraldinių ženklų. Geltonajame skydo lauke matome juodą karį, užsimojusį kalaviju, kita ranka besiremiantį į ryškiai mėlynos spalvos skydą. Likusieji du skydo laukai atsikartoja šachmatine tvarka. Tos pačios figūros iškeltos virš atvaizduotojo herbo ir yra “užsodintos” ant virš herbo esančių riteriškų šalmų. Šis mūsų istorijai nematytas herbas išliko herbyno sudarytojo K.Grunenbergo dėka iki mūsų dienų.
Pav. 4 Pav. 4a
Lietuviški herbai spalvotame 16 a. I p. herbyne
Ne mažiau įdomus bei intriguojantis ir kitas Vytautui priskiriamas herbas ( žr. pav.Nr. 3). Puošnioje iliustracijoje Vytauto herbas vaizduojamas kartu su Lenkijos karalystės žemių herbais. Virš lietuviško herbo paliktas įrašas, kurio pirmasis žodis prasideda Wittold, antrojo nepavyko perskaityti. Tai galės padaryti vėlesnieji tyrinėtojai. Nespalvotoje K. Grunenbergo herbyno versijoje, kuri yra pateikiame Bavarijos bibliotekoje, raitelio skyde matoma figūra - tarsi arka ar vartų skliautas, o tai leistų lyginti su Gedimino stulpais. Vėlesniųjų laikų kopijoje baltu žirgu jojantis sidabrinis raitelis laiko dviejų spalvų - mėlynos viršuje ir geltonos apačioje skydą, su kažkokiomis figūromis, daugiau primenančiomis jūros arkliukus, nei Gedimino stulpus.
Trumpai vertėtų keliais žodžiais apibūdinti ir patį herbyno sudarytoją Kondradą Grunenbergą. Tai Vakarų pasauliui žinoma istorinė asmenybė. Jis šveicaras, Konstanco miesto gyventojas, nusipelnęs Konstanco pilietis, miesto tarybos narys, net kelis kartus pabuvojęs ir miesto meru. Kaip tik tada,eidamas šias garbingas miesto mero pareigas, ėmėsi tvarkyti Konstanco bažnytinio suvažiavimo (1414-1418) dokumentus, saugotus miesto merijoje. Tada ir gimė idėja įamžinti šį svarbų Konstanco miesto gyvenime įvykį, suregistruoti ir sužymėti visus jo dalyvius, atvaizduoti jų naudotus ir turėtus herbus. Gabiam menininkui šis sumanymas nesunkiais sekėsi. Pats būdamas Šventojo kapo riterių ordino nariu, herbų paslaptis ir tradicijas galbūt išmanė ne blogiau nei tų laikų karališkų rūmų heroldai. Jo sumanymo dėka mūsų valdovų herbai, jų atvaizdai išliko iki mūsų dienų. Tai - ankstyviausi spalvoti Lietuvos heraldikos pavyzdžiai turintys aiškias nuorodas, įvardijančias Lietuvos valdovų simbolius ir naudotus herbus.
Lietuvos valdovų herbai to laikmečio amžininkų akimis
Tarp kitų vertingų senovinių Bavarijos valstybinės bibliotekos lobyno retųjų rankraščių rinkiniuose yra ir Ulricho Richentalio Konstanco bažnytinio suvažiavimo kronika. Apie ją buvome užsiminę kiek ankščiau spausdintame Balsas.lt rašinyje (Lietuvos Vytis tūkstantmečio virpesy). Kaip pamename iš istorijos, 1414-1418 m. Konstance (Šveicarijoje) vyko didžiulis viduramžių forumas, kuriame buvo svarstomi ne tik bažnytiniai, bet ir kiti svarbūs Europos valstybių klausimai ir reikalai. Jame dalyvavo ne tik bažnyčios atstovai, hierarchai, bet ir visos Europos karaliai, didikai, bajorai, riteriai, jų tarpe Vytautas, Jogaila, o su jais pulkas didikų iš Lietuvos ir Žemaitijos.1415 m. gruodžio 4-ją žemaičių delegacija buvo iškilmingai priimta Konstanco katedroje. Kai kurie kiti šaltiniai nurodo, kad Richentalis aprašo Vytauto apsilankymą Konstancoje kaip tik apie tą laiką. Dalis mūsų istorikų teigia, jog Vytautas šiame suvažiavime iš viso nedalyvęs!? Sunku su mūsiškais ginčytis, nes jie visas istorijos paslaptis žino geriau, nei tuo laiku tuos įvykius stebėjusieji ir aprašiusieji....
Šio suvažiavimo svarstymui buvo pateiktas lietuvių- žemaičių skundas prieš kryžiuočius ir ordiną. Kaip pasakoja mūsų istorija, byla prieš kryžiuočius buvo laimėta. Kaip tik čia 1417m. spalio 24 d. Konstanco bažnytinio suvažiavimo įgaliotiniai pirmuoju Žemaičių vyskupu koncekravo Motiejų Trakiškį. Šiame forume dalyvavo ir Gregorijus Camblakas, kėlęs stačiatikių ir katalikų unijos idėją.
Gregorijus Cemblakas Konstanco suvaziavime. Iliustracija saugoma Prahos Karolio universiteto bibliotekos archyve.
Kronikos autorius U. Richentalis, būdamas šio miesto pilietis, dalyvavo tame suvažiavime, iš arti stebėjo jo eigą ir įvykius. Ką matė, girdėjo surašė ir užfiksavo kronikoje, rašytoje 1414-1418 metais. 1450-1465 m. pasirodė 9 papildomos šios kronikos kopijos, o 1483, 1536, ir 1575 m. buvo atspausdintos dar 3 šios įdomios istorinės knygos laidos, tačiau pats kronikos originalas vėlesniais laikais dingo ir iki mūsų dienų neišliko. Pastebėsime, kad kronika turi 115 puslapių, iliustruotų spalvotais istoriniais įvykio vaizdais bei 837 suvažiavimo dalyvių, jų tarpe ir lietuvių atstovų, atvaizduotus herbus. Tai vieni seniausių išlikusių iki mūsų dienų Lietuvos valdovų spalvotieji herbai, kuriuos savo akimis matydamas užfiksavo to suvažiavimo metraštininkas U.Richentalis.
Kaip tik ieškant priėjimo prie šios Europoje saugomos senos ir retos kronikos, keliai atvedė į Bavarijos valstybinę biblioteką. Įdomu buvo palyginti Lietuvos valdovų herbus saugomus čia Bavarijoje ir tuos, kurie yra Vašingtono Kongreso bibliotekoje. Kaip ir buvo tikėtasi, abi senosios kronikos nors ir spausdintos vienu spaudu, tarpusavyje skyrėsi herbų spalvomis, jų kontrastais ir net jų vaizdavimu. Nežiūrint to, abi jos mūsų Lietuvos istorijai išsaugojo ne tik gražius ryškiomis spalvomis atvaizduotus karaliaus Jogailos bei Vytauto Didžiojo herbus, bet ir daugiau svarbių faktų, įdomių vaizdų ir to laikmečio piešinių. Besidomintieji Konstanco suvažiavimo kroniką Bavarijos valstybinėje bibliotekoje gali rasti čia.
Svarbu pastebėti, kad atskiri Ulricho Richentalio kronikos egzemplioriai randami ir kai kuriose kitose Europos ir pasaulio šalių šalių bibliotekose.
Gražiausi Lietuvos heraldikos reginiai 16-17 a. herbynuose
Mūsų istorijai bei mums patiems yra nemažiau įdomūs ir vėlesniųjų - 16-17a. Bavarijos bibliotekoje išsaugoti herbynų rinkiniai, kuriuose yra ne ką mažiau įspūdingų Lietuvos heraldikos atvaizdų.
O tų įdomių herbynų skaičius, įskaitant ir tuos du ką tik ankščiau paminėtus, tikrai nemažas. Pagal sąrašą Bavarijos bibliotekoje, kurį pavyko gauti per Europos heraldikos tyrinėtojų tinklalapį ir jame esančias nuorodas, tokių vien Bavarijos bibliotekoje saugomų ir mums įdomių herbynų nurodyta daugiau nei šimtas. O jei pridėsime dar ir kitų Europos bibliotekų ir muziejų rinkinius, prie kurių galima išeiti to sąrašo dėka, senųjų mus dominančių herbynų, kronikų ar kitokių senovinių dokumentų su Lietuvos heraldikos atgarsiais, sąrašas, ko gero šoktels netoli pusantro šimto. Juose - įdomiausi vaizdai pažinčiai su Lietuvos heraldikos istorija. Jau vien Bavarijos bibliotekos saugomuose herbynuose daugiau nei kelios dešimtys.Visų išvardinti nėra galimybių, tačiau kai kuriuos įdomesnius Lietuvos herbo atvaizdus, be jau anksčiau minėtų galima ir paminėti.
1530 m.datuojamame vokiškame herbyne (Sammelband mehrerer Wappenbucher) mums įdomūs galėtų būti 3 su Lietuva sietini herbai. Visi jie skirtingi, tačiau labai meniški, o svarbiausiai mūsų istorijai, ko gero, ir nematyti, ir negirdėti. Čia pat, šiame herbyne, ir 3 Rusijai priskiriami atvaizdai, kurių legendose vienaip ar kitaip paminėtas Lietuvos vardas ir Rusijos valdovų herbai, vedantys į jų giminystes ryšius su Lietuvos, Lenkijos ir kitų Europos šalių kilmingaisiais.
1554-1568m. Šventosios Romos imperijos Niurberge spausdintame herbų sąvade (Wappenbuch des Heiligen Romishen Reiches) randame Lenkijos karaliaus herbą, kuriame atvaizduotos jo valstybės žemės. Mėlyname skyde – LDK herbas: baltas raitelis, laikantis baltą skydą su raudonu dvigubuoju kryžiumi.
Nemažiau įdomus 1583 m. Vokietijos valdovų ir Europos karalių, didikų, popiežių, kardinolų, vyskupų herbų sąvadas (Grobes Wappenbuch, enhaltend die Wappen der deutshen Kaiser, der europaischen Konigs- und Furstenhouser, der Papste und Kardinale,Bischofe, und Abste...) herbynas. Jame daug įdomios heraldinės medžiagos ir mūsų tyrinėtojams. Šalia daugelio meniškai atvaizduotų herbų lengvai surasime Lietuvos, Volynės, Polocko, Palenkės, Žemaitijos ir net kunigaikščių Radvilų, Kuršo, Livonijos bei Ravelio (Talino) ir Rygos miestų herbus. Tačiau didžiausią dėmesį čia patraukia 4 skandinaviški herbai, kuriuose randame herbą su Vytimi. Ar tai tikrai lietuviškas simbolis ir kodėl jis pateko į Danijos karaliaus herbą, ko gero, galės atskleisti tik tolimesnis heraldikos specialistų tyrimas.
Na, o 16 a. I pusės herbynas ( Wappenbuch, Suddeutschland 1), kuris pripildytas meniškais Šventosios Romos imperatorių portretais, jų herbais, pasirašytas paties herbyno sudarytojo, saugo keletą nematytų atvaizdų, galinčių neabejotinai papuošti Lietuvos heraldikos istoriją. Pačioje herbyno pradžioje, po visų svarbiausųjų imperijos herbų, tyrinėtojų dėmesio laukia karaliaus Vytauto herbas, kurį apibūdina gana įspūdinga valdovo legenda – „Kuning von (Osthwide?) wittalden. Kunig zu Bollandes). Iliustracijos dešinėje meniškai baltame skyde atvaizduotas viduramžių šarvuotas riteris, pakeltu kalaviju, rankoje laikantis mėlyną skydą, už jo matomi kaip ir valdovo rūmų vartai (pav. Nr. 5.). Gal tai nuoroda į Gedimino stulpus? Virš herbų matomas erelis tėra tik puošybos elementas, o ne Lenkijos simbolis. Tolemesniuose herbyno puslapiuose toks pat erelis puošia ir Portugalijos ar kitų valstybių herbus. Tad herbyne pamatę baltą erelį, nepulkim jo sieti su Lenkijos karūnos globa Lietuvai.
Pav. 5
Lietuvos herbas 16 a. I p. vokiškame herbyne
Kiek toliau, tęsiant pažintį su šiuo senu herbynu atrasime dar keletą mums priskirtinų herbų. Viename jų atvaizduotas Senosios Lietuvos herbas (bajoriška kepurė - žr. pav. Nr 6.), apie kurį mes sužinojome iš K. Grunenbergo herbyno. Prie jo užrašas –Litto.Tuoj po juo kitas Lietuvai priskiriamas herbas. Prie jo esantis įrašas byloja, kad tai Vytauto Didžiojo herbas (pav. Nr. 7). Tai tas pats herbas su Vytimi ir juodu raiteliu besiremiančiu į mėlyną skydą, kurį 1480 m. herbyne buvo pavaizdavęs K.Grunenbergas.
Pav. 6
"Senosios Lietuvos "herbas 16 a. I p. vokiškame herbyne.
Pav. 7
Vytauto Didžiojo herbas 16 a. I p. vokiškame herbyne.
Kitas 16 a. herbynas mums duoda žinių apie karališkojo Prancūzijos Šv. Mykolo (Order of St. Michael) ordino kavalierius. Tarp kavalierių - ir paskutinysis Jogailaits, Lietuvos-Lenkijos karalius Žygimantas Augustas. Šioje herbyno iliustracijoje – jungtinis Lietuvos-Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto herbas, apjuostas Šv. Mykolo ordino regalijomis. Čia įdomu tai, kad jungtinis karaliaus herbas vaizduojamas ne visai tradiciškai. Pirmajame lauke - lietuviška Vytis, o ne lenkiškas erelis.
Paminėtinas 1600–siais leistas herbynas išsaugojęs taip pat puikius Lietuvos heraldikos istorijos fragmentus.Čia pavaizduoti net 2 jungtiniai Lietuvos Lenkijos herbai ir vienas gan gražiai atrodantis Lietuvos herbas su Vytimi. Prie jo įrašas „Littan“.
O kaip nepaminėti Nikolaus Bertshi herbyno, kuris mums išsaugojo gražiausią Lietuvos herbo eskizą, prie kurio yra įrašas:- „Das Ladislaus von Reisen“. Pabaigai dar norėtųsi stabteleti su keliais pastebėjimais apie Johano Gotfrydo (Johan Gottfried) herbyną, datuojamą 17 a. pabaiga. Jame ne tik šiomis dienomis plačiai minimo Šv. Brunono atvaizdas, bet ir daugiau įdomios medžiagos. Herbynas turi virš 850 puslapių, kurie išsaugojo kelis mūsų istorijai įdomius herbus: Zigmanto Vazos sūnų Švedijos princo, Vroclavo ir Plocko vyskupo bei Opolės kunigaikščio Karolio Ferdinando (1612-1634) ir jo brolio Švedijos princo, Lenkijos kardinolo, Varmijos ir Krokuvos vyskupo Jono Alberto Varmijos vyskupo heraldinius simbolius. Abiejuose herbuose matomas ir Lietuvos simbolis Vytis. Besidomintieji šiame herbyne gali atrasti ir daugiau įdomios medžiagos. Gvildenantieji Gotų kilmės klausimus šiame herbyne galėtų susipažinti su Švedijos karalių genealoginiu medžiu ir čia pat pristatoma jų kilme iš gotų. Rodos, tai dabar labai aktualu vieno Lietuvos istorijos klausimus gvildenančio forumo dalyviams...
Lietuvos istorinė heraldika nuėjo ilgą ir sudėtingą šimtmečių raidos kelią. Gaila, kol kas nežinome savo pirmųjų valdovų senųjų simbolių. Nesutariame ir dėl jų pavadinimų. Šnekamojoje kalboje vadiname vienaip, istorijoje kitaip. Dėl to kyla įvairių nesusipratimų ir nesusikalbėjimo. Tik iš kai kurių archeologinių radinių, o vėliau iš metraštininkų užrašymų sužinome, kad raitas karys kaip simbolis nuo seno lydėjo mūsų tautos istoriją.Vėliau tas simbolis jau atsirado ir ant antspaudų, monetų, o dar vėliau jis papuošė Lietuvos valdovų herbus. Pirmieji spalvotieji lietuviško herbo atvaizdai mus pasiekia iš 15 a. herbynų. Šalia vyčio (taip liaudiškai vadinamo), kaip matėme iš Bavarijos bibliotekos rinkinių, lietuviai ir Lietuvos valdovai naudojo dar ir kitus simbolius. Kai kurios iš jų šiandien matome pirmą kartą, tačiau jie nuo seno pasauliui simbolizavo Lietuvą, mūsų valdovus ir mūsų valstybę. Čia pristatyta medžiaga - tai nauji faktai mūsų istorijai, kol kas dar ir mažai tyrinėti, plačiau čia Lietuvos spaudoje pristatomi pirmą kartą.
Manau, kad ši netikėtai prieš kelias savaites atrasta įdomi heraldinė medžiaga nudžiugins ne vieną Lietuvos istorijos mylėtoją, praturtins mūsų heraldikos istoriją, o tyrinėtojams suteiks galimybę prisiliesti prie tolimos mūsų valstybės ir jos simbolių praeities, padės paaiškinti kai kurių simbolių prasmę mūsų valstybės istorijoje, leis plačiau įsigilinti į Lietuvos herbo vystymosi ir jo raidos etapus, sužadins norą atidžiau pažvelgti į atskiras detales, formas, simbolio vaizdavimo manierą, spalvų koloritą, aptarti kitas rūpimas detales. Galbūt tai bus geras paskatinimas sugrįžti prie labiau istoriškai motyvuoto Lietuvos herbo vaizdavimo mūsų valstybinėje simbolikoje: herbe, istorinėje vėliavoje bei tautinėje heraldikoje. Būtų gražu, jei šie istoriniai herbai papuoštų ir naujai atkuriamų Lietuvos valdovų rūmų interjerą. Malonu pažymėti, kad Bavarijos valstybinė biblioteka, Senųjų rankraščių skyriaus vadovai skubiai atsiliepė ir davė leidimą spausdinti ir pristatyti Lietuvos žmonėms šį unikalų heraldikos palikimą minint Lietuvos vardo istorijoje paminėjimo tūkstantmetį. Tad eikime su gera žinia į priekį. Nustokime verkšlenti, nebijokime ieškoti ir tyrinėti savo istoriją.
Spaudai pateikti senieji Lietuvos simboliai iš Bavarijos valstybinės bibliotekos saugomų herbynų publikuojami gavus Bavarijos bibliotekos leidimą ir sutikimą.
