Vasario 21-23 dieną Lietuvos nacionalinis dramos teatras savo sceną užleis Šiaulių aktoriams. Vilniečiai turės progos susipažinti su pačiais įdomiausiais Šiaulių dramos teatro spektakliais.
Vasario 21 dieną, penktadienį, 18 valandą bus vaidinamas “Baltaragio malūnas” pagal lietuvių literatūros klasiko Kazio Borutos to paties pavadinimo romaną. Tai gyvas, lengvas, įtaigus spektaklis, kuriame su lengva ironija ir pašaipa pasakojama Baltaragio, Jurgos, Girdvainio, Uršulės ir kitų personažų istorija - nė vieno neišskiriant ir nė vienam negailint simpatijų bei dėmesio. Spektaklis ramiai plaukia nuo vieno epizodo prie kito, nuo piršlybų prie vestuvių, nuo gimimo prie mirties, kol priartėja prie finalinės scenos, kuriose ir atsiskleidžia visų šio spektaklio veikėjų požiūris į gyvenimą - neįmanoma nieko pakeisti, o gal ir nebūtina: ir šiandien juk sukasi baltaragių malūnų sparnai, o raistai paslaptingi, tamsūs ir gilūs.
“Baltaragio malūno” inscenizaciją parašė ir spektaklį režisavo Algimantas Pociūnas, dailininkas Artūras Šimonis, kompozitorius Algirdas Martinaitis. Vaidina Sigitas Jakubauskas, Inga Norkutė, Monika Šaltytė, Dalius Jančiauskas, Nomeda Bėčiūtė, Lina Bocytė, Pranas Piaulokas ir kiti.
Vasario 22 dieną, šeštadienį, 18 valandą - viena labiausiai žinomų XIX a. pabaigos rusų dramaturgo Antono Čechovo pjesių “Trys seserys”. Ši dviejų dalių drama - poetiškiausias ir sudėtingiausias Antono Čechovo dramos veikalas, statomas visose pasaulio scenose iki mūsų dienų. Rašytojas sugeba atskleisti pačias giliausias žmogaus gyvenimo puses, todėl buvo ir bus aktualus, reikalingas ir suprantamas visų epochų, visų laikmečių žmonėms. Įdomu, kad rašytojas ant kaklo nešiojo pakabutį, kuriame buvo parašyti žodžiai: “Vienišam pasaulis - dykuma”. Ši mintis labai stipriai susijusi kaip tik su spektaklio “Trys seserys” temomis: meile ir vienatve. Tai amžinos temos, liečiančios kiekvieną iš mūsų nuo pirmos iki paskutinės dienos.
“Tris seseris” režisavo Sigitas Račkys, dailininkai - Arūnas ir Reda Uogintai, kompozitorius Giedrius Puskunigis. Pagrindinius vaidmenis atlieka Inga Norkutė, Jūratė Budriūnaitė, Larisa Kalpokaitė, Rimanta Krilavičiūtė.
Vasario 23 dieną, sekmadienį, 12 valandą bus rodomas populiarus spektaklis vaikams “Baltoji stirna”. Šis dviejų dalių vaidinimas sukurtas prieš porą dešimtmečių labai populiarios Johno Thurberio pasakos motyvais. “Jei vieną popietę, kai dūmai nekyla iš kaminų, o draikosi pažemiais, kai artimieji daiktai atskamba iš toli, o tolimieji girdėti greta, jūs eisite ir eisite tolyn, galų gale atsidursite stebuklų miške. Jūs pažinsite tą užkerėtą mišką iš kvapo, kurio neįmanoma nei visiškai užmiršti, nei visiškai atsiminti...” - pradeda pasakoti Baltosios stirnos nuotykius rašytojas. Tokiame stebuklingame miške gyveno Baltoji stirna - užburta karalaitė. Ją sumedžioti sumanė trys karaliaus Paraliaus sūnūs, bet prieš tai jie privalėjo įvykdyti jiems pateiktas užduotis. Sunkiausia, bet įdomiausia užduotis, teko jauniausiam - priskinti tūkstantį tūkstančių vyšnių. Mažieji spektaklio žiūrovai noriai padeda karalaičiui Jauniui skaičiuoti. O panašių užduočių spektaklyje - ne viena. Jas galvojo “Baltosios stirnos” inscenizacijos autorius ir režisierius Saulius Eduardas Pauliukams, dailininkai Arūnas ir Reda Uogintai, kompozitorius Gintaras Dzidolikas. Spektaklyje vaidina Danguolė Petraitytė, Nomeda Bėčiūtė, Sigitas Jakubauskas, Dalius Jančiauskas, Saulius Eduardas Pauliukonis, Juozas Bindokas, Jūratė Budriūnaitė, Rimanta Vaičekonytė, Mykolas Dorofėjus, Romanas Dudnikas.
Šiauliečių viešnagė baigsis vasario 23 dieną, sekmadienį, 18 valandą parodyta H. Figuredo komiška drama “Lapė ir vynuogės”. Ar galima pirkti, parduoti ar padovanoti žmogų? Ar jis prekė, daiktas? Klausimas, į kurį atsakant tektų įsivelti į sudėtingus svarstymus bei postringavimus ir įveikti painius kelius nuo vergovės laikų, per monarchijas, revoliucijas, respublikas iki mūsų dienų, tačiau universalaus, objektyvaus atsakymo nerastume. Šio spektaklio pagrindinis herojus senovės Elados garsusis pasakėtininkas Ezopas - vergas, jis savo laisvę, jos troškimą išreiškia mįslingomis pasakėčiomis, kurių žmonės noriai klausosi. Turtuolis Ksantas, pamatąs jį, nusiperka, parsiveda į namus ir padovanoja žmonai: Ezopas būsiąs puiki pramoga - nors bjaurios išvaizdos, bet išmintingas, moka pasakoti įdomias istorijas, gali palinksminti, patarti. Ezopas klusniai vykdo visus šeimininko paliepimus ir užduotis, o kai Ksantui iškyla grėsmė prarasti turtus ir išgerti jūrą išmintingasis vergas jį gelbsti iš šios keblios situacijos. Už tai Ezopui dovanojama laisvė, kuria jis, deja, džiaugiasi neilgai. Jis melagingai apkaltinamas vagyste - jam gresia žiauri bausmė arba išteisinimas, jei jis prisipažintų esąs vergas. Tačiau Ezopas su tuo nesutinka. Jis šoka nuo uolos - pasirinkdamas mirtį, jis amžiams išlaisvina save. Ši brazilų dramaturgo istorija apie garsųjį Elados pasakėtininką šmaikščia ir išmintinga ezopinės kalbos forma dar kartą primena, kad sukaustyti ir paklupdyti galima tik žmogaus kūną, o jo dvasia visada yra laisva. Reikia tik pasirinkti. Spektaklį režisavo Regina Steponavičiūtė, dailininkas - Artūras Šimonis, kompozitorius Algirdas Martinaitis. Vaidina Jūratė Budriūnaitė, Antanas Venckus, Sigitas Jakubauskas, Danguolė Petraitytė, Dalius Jančiauskas, Romanas Dudnikas.
Parengė D. Š.
