Lietuva siekia, kad šį pavasarį išsiplėtus NATO, Karmėlavoje esantis oro erdvės stebėjimo centras taptų regioniniu centru, o Zoknių aerouostas prie Šiaulių - pagrindine oro gynybos greitojo reagavimo baze.
Tai trečiadienį BNS sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius. Jis komentavo praėjusį savaitgalį Miunchene kartu su Latvijos ir Estijos gynybos ministrais Girtu Valdžiu Kristovskiu ir Margusu Hansonu pasirašytą komunikatą dėl bendrų veiksmų oro erdvės kontrolės srityje. Komunikate numatoma glaudžiai konsultuotis su NATO pajėgomis, kaip kontroliuoti regiono erdvę, efektyviai įsijungti į Aljanso gynybos kontekstą.
Be kita ko, komunikate įvardyta, kad oro erdvės stebėjimo centras Karmėlavoje iki galutinio sprendimo, kurį vėliau priimtų NATO karinė vadovybė, bus regioninė oro erdvės kontrolės vadavietė. Kaip pagrindinis aerodromas oro policijos funkcijai užtikrinti minimas Zoknių oro uostas, kur įsikūrusi Lietuvos karinių oro pajėgų Pirmoji bazė. Kaip alternatyviniai aerodromai minimi Amario Estijoje ir Lielvardės Latvijoje.
Likus vos keliolikai savaičių iki naujų narių priėmimo į NATO, visavertės oro erdvės apsaugos pajėgumų nebuvimas yra viena opiausių Lietuvos, Latvijos ir Estijos problemų.
Trys Baltijos šalys, padedamos Vakarų sąjungininkių, jau kelerius metus įgyvendina oro erdvės bendros stebėjimo sistemos BALTNET projektą. Minėtoji oro erdvės stebėjimo sistema, kurios regioninis centras yra įsikūręs Karmėlavoje prie Kauno, netrukus taps NATO oro erdvės kontrolės sistemos dalimi.
"Lietuva mano, kad BALTNET, taip pat - ir centras Karmėlavoje, turi teisę gyvuoti ir išlaikyti savo reikšmę ir NATO", - sakė L.Linkevičius. Jis reiškė viltį, kad Karmėlavos oro erdvės kontrolės centro, kaip regioninės vadavietės, statusui pritars ir NATO ekspertai.
Baltijos šalys dėl savo neišplėtotų karinių oro pajėgų kol kas realiai negali užtikrinti oro erdvės apsaugos ir atlikti vadinamosios oro policijos funkcijos - užkardyti galimus oro erdvės pažeidimus, nutupdyti nuo kurso netyčia ar piktavališkai nukrypusius orlaivius.
Šiuo metu, dalyvaujant NATO ekspertams, rengiantiems net kelias studijas, ieškoma šios problemos sprendimo. Lietuvos kariškių teigimu, vienas iš galimų variantų - kol Baltijos šalys kurs plėtos savo oro gynybos pajėgumus, "oro policijos" funkcijas atliks kurios nors iš Aljanso valstybių orlaiviai.
Būtinybę padėti Aljanso naujokėms spręsti "oro policijos" problemą, KAM pranešimu, įvardijo ir JAV gynybos sekretorius surengęs Donaldas Rumsfeldas (Ramsfeldas). Praėjusį šeštadienį susitikime su būsimųjų septynių NATO narių gynybos ministrais jis pažymėjo, kad NATO turi suteikti paramą naujoms narėms toms funkcijoms atlikti, kurioms jos neturi pajėgumų, pavyzdžiui, oro erdvės apsaugai ir kontrolei.
Lietuvoje su Švedijos pagalba sukurtas Oro gynybos batalionas kol kas aprūpintas tik zenitiniais artileriniais pabūklais "L-70", kurių baterija saugo oro erdvę prie Ignalinos atominės elektrinės. Lietuva pasirašė sutartį su JAV dėl oro gynybos nešiojamų raketinių sistemų
"Stinger" įsigijimo, tačiau šios sistemos bus patiektos tik 2006 metais ir teks daugiausia kariuomenės oro gynybos padaliniams. Lietuva taip pat tariasi su Norvegija dėl planuojamo vidutinio nuotolio zenitinių raketinių sistemų "RBS-70" neatlygintino perdavimo Lietuvai.
Lietuva vienintelė iš Baltijos valstybių savo karinėse oro pajėgose turi reaktyvinių lėktuvų grandį - oro erdvę dabar saugo KOP čekų gamybos lengvieji atakos lėktuvai "L-39 Albatros". Iš šešių KOP turimų tokio tipo orlaivių eksploatuojami du, dar du remontuotini, tačiau po remonto galės būti eksploatuojami. Likę du lėktuvai eksploatacijai netinkami.
"L-39" "oro policijos" funkcijas gali atlikti tik šviesiu paros metu, nes lėktuvuose nėra nakties ir blogo oro sąlygoms reikalingų navigacijos prietaisų ir radarų.
Nors minėtųjų lėktuvų neplanuojama modernizuoti, "Albatrosų" atsisakyti neketinama, nes juos eksploatuojant, galima išlaikyti pilotų kvalifikaciją ir deramą antžeminių tarnybų parengtį.
Atnaujinant lėktuvų mazgų resursus, "L-39" eksploatacija bus tęsiama. "L-39" dislokuoti Zokniuose.
Karinės oro pajėgos bei NATO sąjungininkai rengia Lietuvos KOP perspektyvų studijas, kuriose, be kita ko, bus išvados ir dėl poreikių "oro policijai".Anksčiau Lietuvos KOP vadas pulkininkas Edvardas Mažeikis BNS yra sakęs, jog jeigu
Lietuvos oro erdvės "oro policijos" funkcijas vykdytų kaimyninės šalys, turinčios tam tinkamų orlaivių, tektų spręsti sudėtingus diplomatinius, teisinius ir ekonominius klausimus.
Kai kuriose NATO valstybėse įstatymai draudžia taikos metu naudoti karinius lėktuvus kitose valstybėse.
"Sunku įsivaizduoti, kad kuri nors valstybė sutiktų, kad jos lėktuvas svetimos šalies oro erdvėje imtųsi prievartinių veiksmų prieš, pavyzdžiui, teroristų užgrobtą civilinį orlaivį", - yra sakęs E.Mažeikis.
BNS
