„Tūkstančiams lenkų, nužudytiems 1941-1944 metais Paneriuose netoli Vilniaus atminti. [...] Egzekucijos vykdytoju buvo lietuvių specialusis savanorių būrys „Panerių šauliai“, tarnaujantis hitlerininkų saugumo tarnyboje...“. Tokie žodžiai iškalti kelių metrų granitiniame paminkle Lenkijoje, šalia Lietuvos sienos.
„Tūkstančiams lenkų, nužudytiems 1941-1944 metais Paneriuose netoli Vilniaus atminti. [...] Egzekucijos vykdytoju buvo lietuvių specialusis savanorių būrys „Panerių šauliai“, tarnaujantis hitlerininkų saugumo tarnyboje...“. Štai tokie žodžiai iškalti kelių metrų granitiniame akmenyje, kuris rugsėjo 9 d. išdygo Lenkijoje, Seinų apskrityje, Berznyko bažnytkaimio kapinėse.
Tai neabejotinai reakcija į prasidėjusius Lietuvos karių kapų šiose kapinėse tvarkymo darbus, nes rugpjūčio 25 d. Berznyko kapinėse prasidėjo Lietuvos karių, žuvusių 1920 m. Berznyko mūšyje, kapų restauravimo darbai. Šio momento laukti reikėjo net keletą metų, nes tiek laiko truko derybos ir projektų derinimas ne tik su atitinkamomis Lenkijos valstybės institucijomis, bet ir su Elko vyskupija, ir vietos klebonu. Žemės darbus atliekantys Lietuvos darbininkai juokais užsiminė, kad lauks iš Lietuvos prezidento jeigu ne ordino, tai bent medalio už darbą ekstremaliomis sąlygomis. Minėtas paminklinis akmuo iškilo prie pat restauruojamų Lietuvos karių kapų. Dirbdami Lenkijos teritorijoje ir skaitydami užrašą, kad lietuviai „įvykdė tūkstančių lenkų egzekuciją“ jaučiasi nejaukiai, lyg atsidūrę karo lauke. Juk net ne istorikams aišku, kad čia palaidoti lietuviai - 5-ojo pėstininkų pulko, vadovaujamo kapitono Kazio Škirpos, kareivėliai, nieko bendra neturi su Antrojo pasaulinio karo istorija...
Dar neseniai ši vieta buvo kapinių pakraštyje, apaugusi krūmais. Ir Lietuvos savanorių antkapis buvo kuklus, pastatytas vietos lietuvių pastangomis. 2001 metais šalia lietuvių karių kapų išaugo lenkų legionierių monumentinis paminklas, skirtas „Nemuno“ lenkų karinei operacijai prieš bolševikus atminti. Tačiau net ir patiems blaiviau mąstantiems lenkams abejonių kėlė tai, kad būtent Berznykas pasirinktas ta vieta, kur minima lenkų pergalinga „Nemuno“ operacija prieš bolševikus. Čia juk bolševikų nebūta, nebuvo ir jokių kovų su jais.
Nepaisant istorinių dviprasmybių, nuo 2001 metų Berznyko kapinės kasmet rugsėjo pabaigoje tampa vietos lenkų patriotinės manifestacijos vieta, kurioje dalyvauja aukšti vaivadijos ir apskrities pareigūnai.
Trukdoma vykdyti darbus
Lietuvos darbininkai, kurie tvarko savanorių kapus, sako nesitikėję, kad šis darbas kels tiek streso. Ne todėl, kad bijotų piktųjų dvasių. Jie susiduria su visai žemiškomis kliūtimis. Vietos klebonas Wladyslawas Napiorkowskis (Vladyslavas Napiorkovskis) kelis kartus uždarė vartus ir įsakmiai liepė nutraukti kapų tvarkymo darbus. Esą lietuviai savivaliauja, nes darbai atliekami ne pagal patvirtintą dvišalį projektą. Tą pat teigė ir Elko vyskupas Kaminskis bei Lenkijos kovų ir kančios vietų apsaugos tarybos vadovas Andrzejus Przewoznikas (Andžejus Pševoznikas).
Kitos nuomonės yra Lietuvos Respublikos konsulatas Seinuose. Pasak konsulės Aušros Černevičienės, lietuviai vykdo savo darbus pagal planą, problema tik ta, kad jau vietoje, kai buvo pradėti Lietuvos savanorių kapų tvarkymo darbai, paaiškėjo, jog Lenkijos statinys - minėtasis paminklas „Nemuno“ karinei operacijai, skiriasi nuo to, pagal kokį Lietuva derino savo projektą. Todėl lietuviai neturi kitos išeities kaip tik statyti savo antkapį toliau 2 metrais. O būtent dėl tų 2 metrų Lenkijos pusė lietuvius apšaukė kaip dvišalio susitarimo pažeidėjus. Tačiau Lietuvos diplomatai Lenkijoje tikisi, kad šis nesusipratimas bus išsiaiškintas ir savanorių kapai bus sutvarkyti laiku, iki šio mėnesio pabaigos.
Vietos valdininkai „nieko negirdėjo“
O Palenkės vaivadijos laikraščiuose gausu užgaulingų antraščių. Lietuviai įvardijami kaip agresoriai, priešai, okupantai, bolševikų sąjungininkai, o ką tik pastatytame paminkle Panerių aukoms dar ir hitlerininkų parankiniai. Beje, aiškumo dėlei - Paneriuose nežuvo nė vienas iš Seinų krašto kilęs lenkas, kaip ir joks ten žuvęs lenkas nėra palaidotas Berznyko kapinėse. Tad koks tikslas buvo šalia Lietuvos savanorių, žuvusių keliasdešimt metų prieš įvykius Paneriuose, pastatyti tokį paminklą?
Vietos valdininkai, paprašyti pakomentuoti, ar iš tiesų geriausia vieta tokiam paminklui yra čia pat prie Lietuvos karių kapų, teigia nieko apie jį negirdėję. Į šį klausimą nenorėjo atsakyti nei Berznyko klebonas W. Napiorkowskis, kuris yra kapinių šeimininkas ir uoliai „prižiūri“ Lietuvos savanorių kapų tvarkymą. Seinų apskrities, kurios kas trečias gyventojas yra lietuvių kilmės, viršaitis Marianas Luto, praėjus savaitei nuo šio akmens pastatymo, teigė nieko nežinąs, kas vyksta Berznyko kapinėse. Apie akmenį sako nieko negirdėjęs ir Elko vyskupas Kaminskis, ir Seinų miesto bei valsčiaus savivaldybės valdininkai. O Palenkės vaivadijos visuomeninių reikalų skyriaus vadovas A. Kaminskis, kuris vizitavo Berznyko kapinėse tvarkomus Lietuvos savanorių kapus, ir negalėjo nepastebėti vos už metro nuo jų pastatyto paminklo, sako neįsidėmėjęs užrašo turinio, todėl ir negalįs komentuoti... Tik Lenkijos kovos ir kančių vietų atminties tarybos viršininkas A. Przewoznikas, su kuriuo Vilnius derino lietuvių karių kapų sutvarkymą, pripažįsta, kad labai blogai atsitiko, jog toks paminklas su tokiu užrašu atsirado šalia Lietuvos kapų.
Vietos lietuviai neabejoja, kad tai labai nedraugiškas žingsnis Lietuvos ir lietuvių atžvilgiu. Ir svarsto, kokia bus Lietuvos reakcija, nes kai neseniai Varėnoje buvo nugriautas pavojų saugumui keliantis stulpas, įamžinantis žuvusių lenkų karių atminimą, pats Česlovas Juršėnas nuskubėjo į Varšuvą užglaistyti reikalą.
Anksčiau buvo kalbama, kad Lietuvos savanorių kapų atidengimo ceremonijoje dalyvaus abiejų šalių prezidentai. Bet ar dabar, kai šalia Lietuvos karių kapų stūkso akivaizdžiai provokuojantis paminklas, tai dar yra įmanoma?
