Savo laiku Vokietijoje daugelis manė, kad fašistai nieko bloga nenori savo tautai, jie tiesiog siekia, kad būtų tvarka. Ir tvarka išties buvo įvesta - greitai ir efektingai. Tačiau tauta ir valstybė pergyveno didžiulę tragediją ir gėdą.
Šiaulių miesto savivaldybės taryboje irgi vyrauja naivios nuostatos, kad murzininkai nėra blogi, jie pasikeitę ir nori gero savo miestui ir valstybei. Bet pradėkime nuo pradžios - kodėl Šiauliai? Todėl, kad tai miestas, kuriame nėra sparčiai augančių pramonės šakų, nėra didesnių kultūros centrų ir yra pakankamai didelis nedarbas bei vyrauja smulkusis verslas. Taigi terpė socialinei įtampai beveik ideali.
Jaunimas šiame mieste išties gyvena jam būdingą gyvenimo būdą: jei gali - dirba, vakare geria alų, žiūri “barą” ir svajoja laimėti apvalią sumą iš “Švyturio” alaus kamštukų. Praslinkus keleriems metams prapuola visos kuklios svajonės ir pretenzijos, lieka tik kartėlis ir noras atkeršyti tam, kas gali būti dėl to kaltas, na gal dar alus lieka šviesesne gyvenimo akimirka. Kaltieji, jei jų neatsiranda, sugalvojami ir nubaudžiami čia pat, artimiausioje pavartėje. Štai jums nesudėtingas, į lėtą degradavimą linkusios miesto visuomenės portretas, kuris trumpai gali būti įvardytas - tvarkos nėra.
Ir tuo metu atsiranda energingesni vyrukai, kurie išdrįsta pasakyti, kad tvarka bus. Suprantama, kokia ji bus, neišifruojama, tegul kiekvienas savo malonumui pafantazuoja. Tačiau iškelkime sau klausimą, ar gali atnešti visuomenei kažką vertingo tas, kuris neturi nei didesnių, nei mažesnių vertybių, nėra net normaliai išsilavinęs? Toks gali atnešti tik tiek, kiek pats paneša - žemą kultūrą ir primityvų valdžios supratimą. Toks gavęs į savo rankas realią valdžią gali tapti nevaldomas ir labai pavojingas.
Šiaulių meras tvirtina, kad Mindaugas Murza ir jo šalininkai ne tokie, jie jau pasikeitė ir gali būti naudingi. Naudingi jie kol kas tik tiems atstovams miesto valdžioje, kurie nori suformuoti daugumą ir gauti galimybę kontroliuoti miesto ūkį.
Ar mes laimėsime nuo tokių sąjungų su tais, kurie moka žadėti tvarką, tačiau ją įsivaizduoja kaip banalią prievartą? Ne, mes pralaimėsime visi ir pirmieji žlugs murzininkų sąjungininkai, nes tokių nemėgsta nei priešininkai, nei sąjungininkai - tie, kurių idealas jėga, jiems nereikalingi liudininkai.
Šiauliai demonstruoja mums savotišką eksperimentą, pavyzdį, kuris, galimas daiktas, išmokys kitus, kad negalima eiti riešutauti su velniu. Sąjungos su bet kuo rodo, kad į valdžią atėję Šiaulių politikai neturi rimtų moralinių nuostatų ir nemoka susitelkti, baigti smulkius tarpusavio ginčus. Tuo tikrai pasinaudoja ne angelai. Kartais atrodo, kad Daktarų atėjimas į LLS mažiau pavojingas, nors ir tai neša tik pragaištį (kaip galima patikėti savo likimą įtariamiems nusikaltimais?), nes jie matomi paprasta akimi, mažiau gudrauja - tiesiog perka linkusius išgerti politikus ir paverčia juos savo “šestiorkėmis”.
Šiaulių atveju nebus viskas taip atvira ir lengvai nuspėjama. Čia laukime tragedijų.
