Vilniuje yra Tramvajų gatvė, bet nėra tramvajų. Kadaise buvo, bet tik arklinis tramvajus, vadinamoji „konkė“. Dabar, po šimto metų, vėl ruošiamasi tiesti tramvajaus bėgius, bet arklių kinkyti, žinoma, neketinama, priešingai – tramvajus būsiąs „modernusis“.
Tiesa, kai pirmą kartą nuskambėjo ši idėja, būsimasis tramvajus turėjo „greitojo“ epitetą. Greitasis miesto transportas yra specifinė sąvoka, nusakanti kažką visai kita negu lėtai šliaužiantys ir transporto kamščiuose stringantys troleibusai ar autobusai. Pirmoji numatoma trasa buvo žinoma iš pat pradžių: Stotis–Santariškės. Maršrutas visiems pažįstamas, labai pamėgtas visokio plauko miesto transporto: troleibusų, savivaldybės ir privačių firmų autobusų, mikroautobusų – kartais vien viešasis transportas užkemša Jogailos gatvę.
Štai tada man ir kilo galvosūkis: kur čia dabar skries tas greitasis tramvajus? Nepasitikėdamas savo žiniomis ir vaizduote, ėmiau klausinėti žmonių. Pirmas man atsakė tik tiek: Vilniaus savivaldybės tinklalapyje paaiškinta. Pasižiūrėjau į tinklalapį – nieko nepaaiškinta, nors abstrakčiai idėja išdėstyta. Tada klausinėjau toliau ir prisiklausiau visokių spėlionių. Esą Kalvarijų gatvės vienoje pusėje namai bus nugriauti – jie nėra vertingi. Kitas variantas – tramvajus važiuos estakada virš gatvių ir žemų namų. Trečias – važiuos Kalvarijų gatve tokia, kokia yra, bet ten bus uždraustas visas kitas eismas. Kiek galvų, tiek nuomonių. O ką kalbėti apie Pylimo gatvę arba labai greitai užsikemšantį transporto žiedą prie Žaliojo tilto?
Visi spėliojimai bergždi. Pasirodo, tramvajus važiuos su visu srautu tomis pačiomis vėžėmis, kuriomis dabar važiuoja viešasis transportas, tik vėžės bus plieninės. Mat dabar jau Savivaldybės tinklalapyje šis tas paaiškinta, nurodytos gatvės, kuriomis tramvajus važiuos, tik apie projekto kainą vengiama kalbėti. Ir „greituoju“ tramvajus jau nebevadinamas, tik „moderniuoju“.
Šį mėnesį paskelbta, kad rengiama dar viena studija – siekiant išsiaiškinti, ar įmanoma tramvajų Vilniaus mieste nutiesti privačių investuotojų lėšomis. Tai kainuos 250 tūkst. eurų (862 tūkst. litų). Ne tramvajus, žinoma, tik ši studija. Tramvajaus viena linija su viskuo kainuos iki milijardo litų. Kiek turėtų kainuoti tramvajaus bilietai, kad privačiam investuotojui atsipirktų investicija ir dar kasdienė eksploatacija? Žinoma, čia turėtų padėti ir valstybė, ir ES fondai, bet vis tiek dar trūks šimtų milijonų.
Transporto vadybos žinovas profesorius Ramūnas Palšaitis teigė, kad sostinėje tramvajaus linijas tiesti būtų įmanoma tik iš Europos Sąjungos fondų gavus 75-80 procentų projektui reikalingų lėšų. „Verslininkai projekto imtųsi, jei jis atsipirktų trumpiau nei per dešimtmetį. Tačiau tokie transporto projektai atsiperka tik per pusę amžiaus“ (cituota „Lietuvos ryto“ priede „Sostinė“).
Vilniaus senamiestis, centras ir vis platesnės centro prieigos kasmet vis labiau dūsta nuo transporto. Kaip išspręsti šią problemą, teoriškai atsakyti lengva. Nutiesti požemines metro linijas. Tai yra, be abejo, geriausia miesto transporto priemonė – jeigu maršrutas tinka, važiuoti metro yra greičiau ir patogiau negu savo automobiliu. Deja, tokio dydžio miestui kaip Vilnius tokioje neturtingoje valstybėje tai neprieinama prabanga. Metro gali kainuoti net trigubai brangiau už tramvajų.
Lietuva yra viena iš labai nedaugelio Europos valstybių, kuriose nėra tramvajaus. Tik ar ne per vėlu dabar jį įsigyti tokiomis sąlygomis. Visų pirma elektrinis tramvajus yra labai senas išradimas – senesnis už autobusą. Miestuose tiesiant tramvajaus linijas, būdavo rūpinamasi, kad ant bėgių nesipainiotų karietos ir kitoks arklių transportas, o vėliau – automobiliai. Ir dabar netgi ten, kur tramvajus nevadinamas greituoju ar moderniuoju, jo bėgiams daugumoje gatvių skirtos atskiros juostos – paprastai gatvės viduryje, kartais visai atskirtame šone, o ta gatvė, žinoma, būna gana plati. Kokia prasmė kišti milijardinę investiciją, jeigu paskui tramvajai stovės tuose pačiuose Pylimo, Jogailos ir Kalvarijų gatvių kamščiuose, kuriuose dabar stovi troleibusai? Aiškinama, kad tramvajai bus talpesni (t.y. ilgesni), bus galima sumažinti kito viešojo transporto skaičių, laisvesnes atkarpas tramvajai galės nuvažiuoti šiek tiek greičiau negu troleibusai. Ar toks menkas patobulinimas vertas tokių didelių investicijų, ar ne geriau už tuos pinigus plėsti ir tobulinti gatvių tinklą, statyti naujus viadukus ir tunelius?
Ne vieną dešimtmetį Vilniuje važinėjo vien čekų gamybos troleibusai. Bet nuvažiavę į Prahą jų nepamatysime – ten yra trys metro linijos ir daug tramvajų linijų, bet troleibusai nevažinėja. Jie kursuoja mažesniuose Čekijos miestuose, kur nėra tramvajaus. Žinoma, šios transporto priemonės nebūtinai išstumia viena kitą – yra miestų, kur sugyvena abi. Bet Vilniuje pagal numatomą planą sunku įsivaizduoti, kad tramvajus bus daug pranašesnis už troleibusą. Oro neteršia nei vienas, nei kitas, o troleibusas dar ir mažiau triukšmo kelia negu tramvajus.
Kol kas dar tik rengiamos studijos, gal to tramvajaus ir nebus, gal tai idėja iš utopijų srities – kaip ir naujo Ignalinos AE reaktoriaus statyba?
Gal netgi realistiškesnė atrodo Klaipėdoje keliama tramvajaus idėja. Jis važiuotų pajūriu nuo Klaipėdos iki pat Šventosios ir bent jau iš tikrųjų pelnytai turėtų „greitojo“ vardą.
