Lietuva jau kaip ir nurimusi dėl euro, susitaikiusi su mintimi, kad kitų metų sausio 1 d. mūsų šalis netaps euro zonos valstybe, taigi ir toliau naudosimės litais. Vyriausybė, Seimas dar padarė po pareiškimą tuo klausimu ir tai nėra blogai, tiesiog dar kartą pareiškė nuomonę, kad manome esą pasiruošę įsivesti eurą.
Teisybė, kalbantis su žmonėmis euro įvedimo Lietuvoje entuziastų tenka sutikti ne itin daug, dauguma abejoja ir, žinoma, pirmiausia dėl to, kad jų pragyvenimo lygis įvedus eurą tikriausiai kris, nes kainos, tegul ir nedaug, padidės, o pensijos ar algos – nebūtinai.
ES tvarkaraštis
Bet šią savaitę kai kurie politikai vėl ima aiškinti, kad dar ne viskas prarasta, kad būsiąs kažkoks lemtingas balsavimas Europos Parlamente (EP), kuris galįs pakeisti padėtį iš esmės.
Mano galva, kad ir kaip norėtųsi atrodyti svarbiems, nereikia tautos maitinti nerealiomis viltimis. Žinau, kad viltis visada miršta paskutinė, bet tiesa yra tokia:
Pirma, kitą antradienį, gegužės 16 d., Europos Komisija (EK) paskelbs savo sprendimą dėl prisijungimo prie euro zonos. Jau kuris laikas EP netenka sutikti tokių kolegų, kurie tikėtųsi, kad EK pareikš, kad Lietuva pasirengusi įsivesti eurą nuo kitų metų. Neabejojama, kad vienintelė Slovėnija bus paskelbta galinti tą padaryti.
Antra, kai kurie kolegos Lietuvos spaudoje ėmėsi aiškinti, kad EK pranešimo paskelbimo išvakarėse, t.y. gegužės 15 d., EP įvyks kažkoks lemtingas balsavimas, kuris gali iš esmės pakeisti situaciją. Bet, gerbiamieji, gegužės 15 d. viso labo įvyks balsavimas Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitete, kurio sprendimas ir yra viso labo komiteto nuomonė, beje, ji taip pat nebus vieninga. Kas iš esmės gali po to pasikeisti? Ogi niekas.
Trečia, greičiausiai birželio 1 d. plenarinėje sesijoje EP balsuos dėl Wernerio Langeno pranešimo „Dėl euro zonos plėtros“ ir atitinkamos rezoliucijos, kurioje bus kalbama apie euro zonos plėtrą ir valstybių pasirengimą prisijungti prie euro zonos. Bet net ir geriausiu atveju, jeigu Europos Parlamentas imtų ir labai sutartinai paremtų Lietuvos prisijungimą prie euro zonos nuo kitų metų pradžios (o tai yra nerealu), šiuo klausimu EP nuomonė – viso labo konsultacinio pobūdžio.
Ketvirta, tai sakydama turiu galvoje, kad Europos Vadovų Taryba, t.y. ES valstybių ir vyriausybių vadovai, kurie birželio 15-16 d. posėdžiaus Briuselyje ir priims sprendimą dėl Lietuvos ir Slovėnijos prisijungimo prie euro zonos nuo 2007 m. sausio 1 d., visai neprivalo atsižvelgti į Europos Parlamento nuomonę, kad ir kokia teigiama ar neigiama Lietuvos atžvilgiu ji būtų. Tai nėra, pavyzdžiui, sprendimas dėl ES biudžeto, kai į EP nuomonę privaloma atsižvelgti ir kol nėra susitarimo su Europos Parlamentu, tol nėra ir sprendimo (bendro sprendimo procedūra). Šiuo atveju euro klausimu EP nuomonė, kaip jau minėjau, yra tik konsultacinio pobūdžio. O Europos Sąjungai šiuo metu pirmininkaujanti Austrija jau ne kartą ir ne du yra pareiškusi, kad Lietuva 2007 m. sausio 1 d. euro zonos valstybe netaps, ir išdėsčiusi savo argumentus.
Kam nuo to geriau?
Taigi kam nuo to geriau, kai siūlome tikėtis, kad įvyks tai, kas neįvyks?! Kam apgaudinėti ir save, ir kitus? Kaip sako sena Rytų patarlė, kad ir kiek kartotumei žodį „cukrus, cukrus“, nuo to burnoje saldžiau nepasidarys...
Negana to, verslininkai, prekybininkai jau kuris laikas ruošiasi euro įvedimui: siekdami, kad įvedus eurą kainų netektų staigiai kelti, kėlė jas po truputį, laipsniškai, siekdami sušvelninti smūgį. Čia jau nekalbu apie nekilnojamojo turto kainas, kurios pasiekė kosmines aukštumas, ypač Vilniuje. Todėl penėdami žmones ir toliau pažadais, kad dar ne viskas prarasta, kad dar yra vilčių kitąmet turėti eurą, ir toliau skatiname tą patį kainų kėlimo ir kilimo procesą. Kam nuo to geriau, pasakykite?..
Už viską reikia mokėti, už eurą – taip pat
O jei norėjome turėti eurą 2007 m. sausio 1 d., apie tai reikėjo galvoti ir tam dirbti gerokai anksčiau: Vyriausybė turėjo susilaikyti nuo kai kurių dovanų ir dovanėlių, reikėjo galvoti priimant sprendimus dėl šilumos tarifų (energetikai tikrai nėra tie, kurie skaičiuoja paskutinius centus ar kuriuos reikėtų skubiai paremti) ir pan. Niekas neduodama veltui, už viską reikia mokėti, už eurą – taip pat.
Laima Andrikienė yra Europos Parlamento narė.
„Omni.lt“ redakcija publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
