Giedrė POTELIŪNAITĖ
Dabar daugeliui sunkus metas. Žmonės taupo kas kaip išmano - atsisako pramogų, taupo maisto ar naujų pirkinių sąskaita. Vos galą su galu suduriančios šeimos, turinčios dar ir banko paskolą, ar pagyvenę žmonės, kurių pensijos neužtenka net mokesčiams sumokėti, ryžtasi atsisveikinti su geriausiais savo draugais - katėmis, šunimis, su egzotiškais ropliais ar paukščiais.
"Gal tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad augintinio išlaikymas kainuoja nelabai daug, vis dėlto tai nėra maža pinigų suma, - sako jau keletą metų gyvūnų priežiūros centre "Nuaras" savanore dirbanti Džiuginta Vaitkevičienė. - Reikia pirkti maistą, specialų kraiką, kur dar priežiūros priemonės, kasmetiniai skiepai, o jei augintinis suserga, tai pinigėlių iš tiesų išleidžiama nemažai - vidutiniškai 50-60 litų mėnesiui".
Palieka likimo valiai
Bandydami taupyti žmonės savo augintinius atiduoda, arba tiesiog išmeta į gatvę. Gyvūnų priežiūros centre "Nuaras" Kaune naujų namų ir mylinčių šeimininkų laukia keliasdešimt kačių, o užmiestyje įkurtoje šunų prieglaudoje - panašiai tiek ištikimų keturkojų. Susigūžę ir išsigandę gyvūnai dairosi iš už grotų į žmones ir tikisi greitai vėl tapti kieno nors geriausiu draugu. Tik vienas kitas su prieglaudos aplinka apsipratęs gyvūnas jau drąsesnis ir linksmesnis.
"Kai pasikeičia įprastinė gyvūnui pažįstama aplinka, jis patiria stresą. Patekęs pas mus, gauna 14 dienų karantininį laikotarpį - gyvūnas atidžiai ištiriamas, jeigu reikia - paskiepijamas ar gydomas, o tada ieškome jam naujų namų. Pas naujus šeimininkus keturkojis vėl turi apsiprasti ir pritapti naujoje vietoje", - apie į prieglaudon patekusių gyvūnų kelią pasakojo Džiuginta.
Pasak jos, pastaruoju metu augintinių atsisako pagyvenusios poros - to anksčiau beveik nepasitaikydavo. "Pensininkams per brangu yra laikyti naminį gyvūnėlį, todėl jie atiduoda mums, tikėdamiesi, kad surasime jam geresnius namus. Galiu tik pasidžiaugti, jog vis dar pavyksta daugeliui gyvūnų surasti namus. Štai visai neseniai per vieną dieną naujus šeimininkus surado net šeši pas mus buvę keturkojai. Žinoma, per dieną pas mus jų patenka keturis kartus daugiau..." - pasakojo savanorė.
Padaugėjo ne tik atsisakymo atvejų. Pastaruoju metu dažnai nutinka, kad iš nuomojamo buto išsikraustę žmonės jame palieka savo augintinius. Atėjęs nuomotojas randa paliktus katinus, šunis, triušius ar žiurkėnus - tada skambina į "Nuarą" ir prašo pagalbos.
Prieglaudoje naujųjų namų laukia ne tik benamiai kiemo šuneliai, mišrūnai, bet ir grynaveisliai brangūs keturkojai. Šiuo metu prieglaudoje gyvena rusų mėlynasis ir marmurinis katinai... "Žmonės atsisako ne tik tradicinių augintinių, bet ir egzotiškų roplių ar paukščių. Pas mus buvo patekusi ir papūga žakas, ir iguana bei kiti egzotiški driežai. Žmonės nusiperka mažus driežiukus, tačiau netrukus iš jų išauga dideli ropliai, kurie net ant radiatoriaus nebetelpa pasišildyti. Tad jie atsiduria pas mus", - sakė Dž. Vaitkevičienė.
Padedami Kauno savivaldybės ir gerų žmonių, "Nuaro" darbuotojai sakosi dar nejaučiantys krizės ir į jų rankas patekusiems gyvūnėliams parūpina ne tik prieglobstį ir maistą, bet ir vaistus bei kitus būtinus dalykus.
"Labiausiai mane piktina ir pribloškia tokie žmonės, kurie turi pinigų, bet visiškai nesirūpina savo augintiniais. Štai nesenas atvejis, kai vienas tikrai pasiturintis žmogus, gyvenantis trijų aukštų name su pilnu kiemu mašinų, kuris tikrai galėtų kone visus miesto benamius šunis pašerti, savuoju išvis nesirūpino. Prie būdos pririštas šuo buvo prišalęs prie žemės..." - pasakojo "Nuaro" Veterinarijos gydytojas jau 21 metus gydantis keturkojus Aurimas Steponavičius.
Jis parodė mažą šunytį, kuris su dar dviem broliais gailiai cypė konteneryje, kol juos išgirdo praeiviai ir pranešė "Nuaro" darbuotojams. Du iš konteinerio ištraukti šuneliai jau turi namus, o trečiasis juos netrukus suras. A. Steponavičius prisimena, kai atsitiktinai miške rado prie medžio pririštą šunį, kuris jau kelias dienas kankinosi. Gyvūno išgelbėti nepavyko - jis iki gyslų buvo prasigraužęs kaklą ties užvežta virve ir nusilpęs iš troškulio ir bado. "Juk yra civilizuotų būdų atsakyti augintinio. Kam reikia jį pririšti ir palikti kankinančiai mirčiai, ar išmesti kur nors nežinomoje vietoje?" - stebėjosi A. Steponavičius.
Vis dėlto net ir sunkiais laikais geros širdies žmonės neišnyksta. "Būna, kad žmonės ateina tiesiog apsižvalgyti, o išeina nešini ne vienu, o dviem augintiniais - ir katinu, ir šunimi. Vis dar atsiranda žmonių, kurie dalinasi tuo, ką turi, ir duoda ką tik gali benamiams keturkojams. Tiesa, pasitaikė ir tokių atvejų, kad žmonės pasiėmė augintinį, bet po kurio laiko jį grąžino. Arba paėmė augintinį tam, kad padovanotų, o gavusieji gyvą dovaną atnešė ją atga", - prisiminė Dž. Vaitkevičienė.
Daugelis "Nuaro" darbuotojų prisiminė istoriją, kai per televiziją pamatę vieną iš prieglaudoje esančių šuniukų, net iš Lazdijų atvyko žmonės jo priglausti. Tas šuo jau buvo paimtas, bet geraširdžiai dzūkai tuščiomis namo neišvyko - kartu pasiemė kitą keturkojį.
"Gyvas padarėlis nėra žaislas. Jam reikia laiko, rūpesčio, pinigų. Negali pagautas impulso tiesiog imti ir įsigeisti turėti augintinį. Niekam iki 18 metų be tėvų sutikimo gyvūno mes neatiduodame, nes tai atsakingas žingsnis, tik ne visi tai suvokia. Štai kad ir jorkšyro terjerai - tapo madinga įvaizdžio detale. Vadinamosios "fyfos", į rankines pasitupdžiusios, juos tąso, bet nemąsto, kad tai labai jautrus gyvūnas, kuris labai neatsparus stresams ir jį galima lengvai "sulaužyti". Prieš įsigyjant augintinį, aš visiems patarčiau pasiimti du popieriaus lapus ir ant vieno iš jų surašyti pliusus, ant kito - minusus. Ir tik tada spręsti, ar tikrai jo reikia", - sakė A.Steponavičius.
Kad netaptų našta
Kai kurie augintinių atsisako skaudančia širdimi, tačiau pasitaiko ir tokių, kurie pareiškia, kad jiems gyvūno nebereikia ir pageidauja jį "užmigdyti" - numarinti tokių drastiškų priemonių "Nuaro" darbuotojai imasi tik tada, jei gyvūnas nepagydomai serga.
Gyvūnų globos tarnybos "Pifas" darbuotoja Aida Ramonienė pritaria kolegoms ir teigia, jog gyvūnų negalima vos tik įsigeidus - reikia apmąstyti, ar nenutiks taip, kad gyvūnas taps per sunkia našta. "Gyvūnas negyvens vienus ar dvejus metus. Šeimos nariu jis bus 10 ar daugiau metų. Reikia gerai pagalvoti, ar nesiruošiat vykti į užsienį, ar bus kur palikti augintinį vykstant atostogų, ar turėsit pakankamai lėšų jį išlaikyti ir pakankamai laiko jam prižiūrėti - vedžioti bent 3 kartus per dieną, rūpintis jam susirgus ir taip toliau. Būna, kad skambina nėščiosios ar jų motinos ir prašo priglausti gyvūną - esą mažas vaikas ir augintinis nesiderina", - sakė "Pifo" darbuotoja.
A. Ramonienė tikino, kad nepastebėjo, jog būtų pagausėję gyvūnų atsisakymo atvejų, tačiau tai, jog žmonės gerokai rečiau priglaudžia benamius keturkojus, tikrai akivaizdžiai pastebima. "Pas mus visada buvo daugiau kačių, o pastaruoju metu turime dvigubai daugiau šunų. Gal ir dėl to, jog juos išlaikyti kainuoja brangiau. Vis dar sugebame surasti namus net suluošintiems gyvūnėliams - radome nuostabius žmones, kurie priglaudė du kačiukus išdurtomis akytėmis, kiti - katinėlį sutraiškyta kojele. Tačiau turime ir savo vadinamąjį "logotipą" - katinuką, kuris gimė pas mus, buvo sergantis, todėl niekas nenorėjo jo auginti ir jis liko pas mus iki šiol - gyvena jau antrus metus".
Kaip pasakojo A. Ramonienė, pensininkams gal ir sunkiau išlaikyti gyvūną, tačiau jie labiau jais rūpinasi, juos lepina, praneša apie pasiklydusius ar rastus keturkojus. Viena senyva pora, iš "Pifo" pasiėmusi katę Kruopą, nepamiršta atsiųsti ne tik laiškų - ne tik su aprašymais, kaip sekasi jų augintinei, bet ir su nuotraukomis.
Gyvūnų globos darbuotojai sakė tikį, kad situacija neblogės ir gatvėse valkataujančių pamestų augintinių nedaugės, o gerų žmonių, norinčių pamestinukus priglausti, krizė nepraretins...
