Vakar prasidėjusi brandos egzaminų sesija svarbi ir šešėliniam švietimo verslui. Visi privačiai dirbę mokytojai jau gali skaičiuoti, kiek uždirbo pinigų.
Kasmet šalyje vis didesnį mastą įgaunantis korepetitorių verslas, dar vadinamas šešėliniu švietimu, jau tampa problema. Be jo neapsieina nei moksleiviai, nei patys mokytojai. Nelygios galimybės didina socialinę prarają tarp moksleivių, iškreipia švietimo sistemą. Nors dauguma abiturientų prieš egzaminus mokosi privačiai, nė viena valstybės institucija tiksliai nežino, kiek Lietuvoje yra korepetitorių. Situacija drastiška: viešai švietimo paslaugai trūksta viešumo bei skaidrumo.
Rengia egzaminui
Vytauto Didžiojo gimnazijoje istoriją ir politologiją dėstantis Vaidas Pamparas nelaiko savęs korepetitoriumi, nors jaunimą privačiai moko jau penktus metus. Jis - individualios įmonės savininkas. Joje dirba vienas žmogus - pats V.Pamparas. Įmonė užsiima, kaip užfiksuota mokesčių inspekcijos dokumentuose, „niekur kitur neregistruotu mokymu“. Iš tiesų moksleiviai rengiami valstybiniam istorijos egzaminui.
V.Pamparo kursuose mokosi 4 grupės vaikinų ir merginų - iš viso 106 abiturientai bus parengti egzaminui. Dauguma jų iš Klaipėdos, bet yra atvykstančių iš Skuodo, Kretingos, Šilutės, Telšių, Palangos, Gargždų. Tokia gausybė nesutilptų V.Pamparo namuose, tad mokytojas nuomoja gimnazijos kabinetą. Privati vieno mokytojo veikla per metus gimnazijos sąskaitą papildo 4 tūkst. litų. „Todėl ir sakau, kad nelegalus švietimas - nuostolis ir pačiam švietimui, ir valstybei“, - atsiduso V.Pamparas. Jis spėliojo, jog, ko gero, Klaipėdoje esąs vienintelis mokytojas, legaliai parengiantis egzaminams. Įprasta, jog privačiai dirbantis mokytojas kelis vaikus moko savo namuose ir niekam nemoka jokių mokesčių.
Lieka ne tiek daug
Kodėl V.Pamparas įsteigė įmonę? Mokytojas prisiminė 1999-uosius, kai abiturientai pirmąkart laikė valstybinius egzaminus. V.Pamparo moksleiviai istorijos egzaminą išlaikė taip puikiai, kad rudenį šis mokytojas nebeatsigynė nuo būsimųjų abiturientų prašymų papildomai su jais padirbėti. „Iki tol nebuvo net minties apie privačią įmonę. Stichiškai susiformavo kelios norinčiųjų papildomai mokytis grupės. Nuėjau į mokesčių inspekciją. Ten man paaiškino, kad turiu registruoti įmonę, nes dirbsiu ne su keliais vaikais, o su keliomis jų grupėmis“, - tvirtino V.Pamparas. Jo įmonė moka valstybei visus mokesčius - pradedant pelno ir baigiant kelių. Praėjusiais metais sumokėta 24 tūkst. litų mokesčių. Kiek lieka pačiam mokytojui? Apytiksliai skaičiuojant, privačiai dirbdamas aš kas mėnesį uždirbu antrą atlyginimą, kurį gaunu bemokytojaudamas gimnazijoje. Čia į rankas gaunu vidutiniškai tūkstantį litų“, - pasakojo V.Pamparas.
Verslas klesti
Prieš kelerius metus Atviros Lietuvos fondo, taip pat Vilniaus universiteto surinkti duomenys parodė, jog apie 33-35 proc. šalies moksleivių naudojasi didžiausią paklausą turinčių gimtosios ir užsienio kalbų, taip pat matematikos bei istorijos korepetitorių paslaugomis. Klaipėdos abiturientės Aušros įsitikinimu, šiemet tas procentas dar didesnis. Visi jos pažįstami bendraamžiai privačiai mokėsi pas vieną ar net kelis mokytojus. Korepetitoriai samdomi dėl įvairiausių priežasčių: mados, prestižo, psichologinio saugumo, nepasitikint mokyklos parengimu, siekiant geresnių valstybinių egzaminų rezultatų.
Korepetitoriai savo paslaugas vertina skirtingai. Studentai valandą padirbėti su moksleiviu sutinka už 10-15 litų, mokytojai - už 20-25 litus. Dar brangiau savo paslaugas vertina aukštųjų mokyklų dėstytojai.
Pas V.Pamparą besimokantys moksleiviai už valandą moka 6 litus. Iki šiol visiems mokytojo parengtiems abiturientams puikiai sekėsi išlaikyti egzaminus.
Vieša paslaptis
Tarp žmonių gaji nuomonė, kad mokytojai tyčia aplaidžiai dirba per pamokas. Jie suinteresuoti, kad egzaminų baimė kuo daugiau pas juos atgintų vaikų. Tai proga papildomai uždirbti.
Iš tiesų mokytojų atlyginimai nėra dideli. Baigęs universitetą jaunas specialistas į rankas gaus maždaug 650 litų mėnesio atlyginimą. Tam, kad mokytojas gautų per tūkstantį, reikia ne per vienerius metus įgyjamos aukštos kvalifikacijos ir didelio pamokų krūvio.
Niekas neafišuoja iškreiptos šešėlinio švietimo pusės, kai tie patys mokytojai po pamokų jų vaikams savo dalyką aiškina už pinigus. Tada labai pagerėja to moksleivio pažymiai.
„Nemanau, kad mano gimnazistams reikėtų papildomai mokytis. To dar betrūko!” - šyptelėjo V.Pamparas, užtikrinęs, kad kursuose jo moksleivių nerasime. Mokytojas per pamokas dirba taip gerai.
Stebi direktoriai
V.Pamparo nuomone, daugelis Klaipėdos mokytojų stengiasi nepažeisti Švietimo skyriaus nurodymo, draudžiančio pedagogams privačiai dirbti su savo mokiniais. „Būtų nemoralu, jei pedagogas už tėvų pinigus dirbtų geriau nei už valdiškus“, - įsitikinusi Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Virginija Kazakauskienė. Ji teigė nežinanti, kiek uostamiesčio mokytojų dirba privačiai, nors tarp pačių pedagogų kalbama, jog tokiu verslu užsiima maždaug kas 5 uostamiesčio mokytojas.
Korepetitoriaus veikla užsiimantis mokytojas privalo turėti verslo liudijimą. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, Klaipėdoje verslo liudijimus papildomojo mokymo veiklai turi tik 30 žmonių. „Tyrimo, kiek mokytojų užsiima legaliu ar nelegaliu verslu, nedarėme. Ar mokytojai už pinigus nemoko savo mokinių, pavesta stebėti mokyklų direktoriams. Nė iš vieno jų nesulaukėme informacijos apie piktnaudžiaujančius mokytojus“, - tvirtino V.Kazakauskienė.
Licencijų neišduoda
Valstybės beveik nekontroliuojamas šešėlinis švietimas gali turėti liūdnų pasekmių, nes niekas netikrina korepetitorių dalykinės kompetencijos. Stengdamiesi apsisaugoti nuo netikusių mokytojų ir vėjais neleisti pinigų, moksleiviai ir jų tėvai gerų korepetitorių ieško per draugus bei pažįstamus.
V.Pamparas patvirtino, jog mokiniai ir jų tėvai moka pinigus ne bet kam. Jie renkasi pedagogus, kurių parengti abiturientai gerai išlaiko valstybinius egzaminus. „Kaip ir visose profesinėse srityse, yra specialistai ir geri specialistai. Yra mokytojai ir geri mokytojai“, - samprotavo V.Pamparas. Pasak jo, skaidrumo korepetitorių versle suteiktų laisvojo mokytojo licencija. Ji kol kas neišduodama.
Laisvojo mokytojo sąvoka siekiama atskirti mokytojo darbą mokykloje nuo mokytojo, besiverčiančio individualia praktika. Šiuo metu rengiamose Švietimo įstatymo pataisose siūloma įtraukti ir nuostatą apie laisvojo mokytojo licenciją.
