Konstitucinis Teismas trečiadienį išaiškino kai kurias vietos savivaldos teisinio reguliavimo nuostatas, paskelbtas daugiau negu prieš metus priimtame nutarime.
2002 m. gruodžio 24 d. nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai kai kurias Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, akcentuodamas konstitucinį dvigubo mandato draudimo principą. Pagal jį Seimo nariai ir kiti valstybės valdžios atstovai tuo pačiu metu negali būti ir savivaldybių tarybų nariais.
Nutarime taip pat konstatuota, kad meras, kaip vykdomosios valdžios atstovas, negali vadovauti savivaldybės tarybai, kuri yra atstovaujamoji ir kontroliuojančioji valdžia.
Prašydamas išaiškinti kai kurias minėto nutarimo nuostatas, į Konstitucinį Teismą kreipėsi Seimo narys Petras Papovas. Nagrinėjant šią bylą Konstituciniame Teisme, jis buvo pareiškėjo - Seimo narių grupės - atstovas.
P. Papovas Konstitucinio Teismo klausė, ar nutarime įvardytas sąrašas pareigybių, kurias einantys asmenys negali būti savivaldybių tarybų nariais, yra baigtinis ir kokio pobūdžio sprendimų priėmimas priskirtinas savivaldybių tarybų kompetencijai, o kokio - savivaldybių vykdomųjų institucijų kompetencijai ir kt.
Kaip informavo Konstitucinio Teismo atstovė spaudai, trečiadienį paskelbtu sprendimu Konstitucinis Teismas išaiškino, kad valstybės pareigūnai (tarnautojai ar kiti asmenys nepriklausomai nuo to, kaip jie vadinami įstatymuose), pagal Konstituciją ir įstatymus turintys įgaliojimus priimti tokius sprendimus, nuo kurių priklauso savivaldybių tarybų sprendimų pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją priėmimas ir įgyvendinimas, tuo pat metu negali būti savivaldybių tarybų nariais.
Tokiais nelaikytini asmenys, turintys įgaliojimus vykdyti tik organizacinę, techninę ar pan. savivaldybių taryboms atskaitingų vykdomųjų organų, savivaldybių įstaigų ar įmonių kontrolę ar priežiūrą. Jie tuo pat metu gali būti savivaldybės tarybos nariais.
Konstitucinis Teismas taip pat išaiškino, kad pagal Konstituciją savivaldybių funkcijos gali būti nustatomos tik įstatymu, tačiau įstatymų, kuriais nustatomos savivaldybių funkcijos, reikalavimų įgyvendinimo tvarka (procedūros), kai tai numatyta įstatymuose, gali būti nustatoma ir Vyriausybės, ministerijų ar kitų valstybės institucijų poįstatyminiais teisės aktais.
Konstitucinis Teismas išaiškino ir tai, kad sprendimus savivaldybių tarybų išimtinei konstitucinei kompetencijai priskirtais klausimais gali priimti tik savivaldybių tarybos, o ne joms atskaitingi vykdomieji organai ar kitos savivaldybių institucijos.
Išaiškinime teigiama, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus nustatyti, kuriuos sprendimus savivaldybių tarybų išimtinei konstitucinei kompetencijai nepriskirtais klausimais priimti turi kompetenciją savivaldybių tarybos, o kuriuos - savivaldybių taryboms atskaitingi vykdomieji organai ar kitos savivaldybių institucijos. Tam, kad savivaldybių tarybos galėtų teisę priimti sprendimus perduoti savivaldybių taryboms atskaitingiems vykdomiesiems organams, tai turi būti tiesiogiai nurodyta įstatyme. Minėtų įgaliojimų negalima perduoti toms savivaldybių institucijoms, kurios pagal įstatymą nėra savivaldybių taryboms atskaitingi vykdomieji organai, pabrėžiama išaiškinime.
Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį savivaldybių taryboms atskaitingi vykdomieji organai primestų savivaldybių taryboms savo valią, vykdomųjų organų įgaliojimai dominuotų savivaldybių tarybų įgaliojimų atžvilgiu, taip pat pagal kurį savivaldybių tarybų įgaliojimus varžytų jų sudarytų ir joms atskaitingų vykdomųjų organų įgaliojimai.
ELTA
