Konstitucinis Teismas antradienį pradėjo nagrinėti viešus prezidento Rolando Pakso pasisakymus apie Seimo laikinąją komisiją, kuriuos prezidento apkaltos rengėjai laiko diskredituojančiais Seimo autoritetą.
Apkaltos iniciatorių požiūriu, nepamatuotą kritiką šalies vadovas reiškė pirmajam asmeniui nederančia forma ir būdais, tuo žemindamas Seimo autoritetą. Tuo tarpu viena pagrindinių prezidento funkcijų yra užtikrinti visų valdžios grandžių bendradarbiavimo darną.
Tai šeštasis iš septynių konkrečių prezidento veiksmų, tiriamų Konstituciniame Teisme, kaip galimai pažeidžiančių Konstituciją.
Pasak vieno iš Seimo atstovų parlamentaro Juliaus Sabatausko, kitas valdžios institucijas diskredituojančių viešų pasisakymų seriją R. Paksas pradėjo 2003 metų spalio 30-osios "Panoramoje" per Lietuvos televiziją. Tądien, Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui informavus apie Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą dėl abejotinų prezidento aplinkos ryšių, R. Paksas pareiškė esąs apstulbintas bandymo įtikinti žmones, kad jų išrinktas prezidentas "susijęs neaiškiais ryšiais su nusikalstamomis grupuotėmis". Prezidentas tai pavadino "politiniais žaidimais", kai siekiant "apginti kai kurias interesų grupes ir bijantis bet kokių permainų, ant politinio lošimo stalo klojamas valstybės autoritetas".
Vėlesniuose susitikimuose su žmonėmis Seimo pirmininko ir Seimo narių pradėtą kampaniją R. Paksas pavadino sąmokslu, o galimas grėsmes nacionaliniam saugumui tyrusios Seimo laikinosios komisijos išvadas - gandais, prielaidomis ir prasimanymais.
Prezidentui atstovaujantys advokatai Gediminas Baublys, Evaldas Rapolas ir Kęstutis Švirinas minėtas R. Pakso kalbas sakė buvus tiesiog kritika ir Seimo atstovų klausė, ar šie mano, kad prezidentui nesuteikiama teisė reikšti kritiką.
Anot E. Rapolo, tai, kad R. Paksas turėjo pagrindo reikšti nepasitenkinimą Seimo laikinosios komisijos darbu, patvirtina faktas, jog apkaltos komisija savo galutinėje išvadoje paliko tik 6 iš 17 laikinosios komisijos tikrų prezidentą kaltinančių epizodų. Seimo atstovas Raimondas Šukys, atsakydamas į tai, paaiškino, jog specialioji komisija netyrė ir nevertino laikinosios komisijos išvadų - tiesiog ne visus nurodytus kaltinimus dėl įvairių aplinkybių ar įrodymų trūkumo ji pripažino pagrįstais.
R. Šukio teigimu, Seimo atstovai nekvestionuoja prezidento teisės į kritiką, tačiau svarbu nepainioti nuomonės pareiškimo ir kitų valdžios grandžių diskreditavimo.
Kaip pabrėžė R. Šukus, absoliučią žodžio laisvę ir teisę į kritiką Konstitucija garantuoja paprastam žmogui, bet ne prezidentui, kuris vyksta į susitikimus su rinkėjais, naudodamasi visomis jam suteiktomis valstybės vadovo privilegijomis.
Konstitucija numato būdus, kaip prezidentas gali teisėtai reaguoti į kitų valdžios institucijų veiksmus, ir ankstesni šalies vadovai tokiu būdu sėkmingai naudodavosi. Tai oficialūs susitikimai su Seimo pirmininku, frakcijų vadovais, kurie rengiami "tam tikroje oficialioje aplinkoje", - sakė R. Šukys.
"Netinkamas būdas prezidentui važiuoti į susitikimus su žmonėmis ir ginti savo autoritetą, žeminant kitos valdžios grandies - Seimo - autoritetą", - pabrėžė R. Šukys.
Antradienio rytą prezidento advokatai pateikė Konstituciniam Teismui prašymą išreikalauti iš Seimo ar kitos institucijos visą įslaptintą medžiagą, kuria specialioji tyrimo komisija disponavo tyrimo metu. Taip pat prašoma kreiptis į Valstybės saugumo departamentą, kad šis minėtą medžiagą išslaptintų.
Tokį prašymą prezidento gynėjai motyvavo tuo, kad R. Paksas esą neturėjo galimybių deramai gintis nuo jam reiškiamų kaltinimų specialiojoje komisijoje, nežinodamas tos slaptos medžiagos, su kuria komisijos nariai buvos susipažinę.
Tačiau Konstitucinis Teismas jokio sprendimo dėl šio prašymo kol kas nepriėmė - tai turėjo būti padaryta po to, kai teismas trečiadienį planavo išklausyti patį prezidentą R. Paksą. Prezidentas šiandien paskelbė, kad į viešą Konstitucinio Teismo posėdį nevyks.
Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris kartu atkreipė prezidento atstovų dėmesį į tai, kad šalies vadovas pagal įstatymus turi teisę susipažinti su visa slapta medžiaga - taigi ir su ta, kuri įvardyta minėtame prašyme.
E. Kūris taip pat atmetė abejones dėl galimos tokios medžiagos įtakos Konstitucinio Teismo išvadai.
"Konstitucinis Teismas savo išvadą grįs tik ta medžiaga, kuri yra byloje, arba dar bus byloje. Išvada bus grindžiama tik ta medžiaga, kurią turės abi proceso šalys", - akcentavo E. Kūris.
ELTA
