Čečėnijos nepriklausomybės rėmėjų Vilniuje surengta konferencija išprovokavo Rusijos užsienio reikalų ministerijos pasipiktinimą. "Tokia padėtis neskatina konstruktyvaus dialogo dėl abiem šalims reikšmingų Rusijos ir Lietuvos bendradarbiavimo klausimų komplekso", - ketvirtadienį (02.20) Maskvoje pareiškė oficialus Rusijos URM atstovas Aleksandras Jakovenka.
Čečėnijos nepriklausomybės rėmėjų konferenciją jis pavadino "nedraugiškų Rusijai apraiškų eskalavimu Lietuvoje", kurį įvertino kaip "Lietuvos valdžios nuolaidžiavimo rezultatą".
"Apie mūsų požiūrį į šią akciją, galinčią tik pakenkti abiejų šalių tarpusavio santykiams, informuota oficiali Lietuvos valdžia ir mes tikimės adekvačios jos reakcijos", - sakė Rusijos diplomatas.
Lietuvos URM spaudos skyriaus vedėja Daiva Rimašauskaitė BNS penktadienį sakė, jog URM oficialiai jokios notos iš Rusijos dėl šios konferencijos nėra gavusi.
"Lietuvos URM negali komentuoti šios konferencijos, kadangi ji neturi nieko bendra su šio renginio organizatoriais. Tai atskirų Lietuvos parlamentarų iniciatyva", - sakė Lietuvos diplomatė.
Vilniuje penktadienį rytą prasidėjo konferencija "Čečėnijos problema kaip teisės paneigimas", tarp kurios rengėjų - Lietuvos Seimo tarpparlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupė ir tarptautinė parlamentarų grupė Čečėnijos problemoms spręsti.
Konferencija skirta "59-osioms visuotinio čečėnų tremties metinėms paminėti".
Konferencijos dalyviai turėtų priimti kreipimąsi "Ketveri metai tebesitęsianti Europos gėda ir nusikaltimas".
Neseniai oficiali Maskva pareiškė nepasitenkinimą kai kuriais Lietuvos vidaus gyvenimo įvykiais - Lietuvos pilietybės išimties tvarka suteikimu neoficialiai Čečėnijos Respublikos Ičkerija informacijos atstovei A. Saijevai bei Lietuvos privačios telekomunikacijų bendrovės serveryje patalpintu čečėnų nepriklausomybininkų informacijos tinklapiu "Kavkaz- center".
Manoma, kad neigiamas Rusijos požiūris galėjo išprovokuoti ir Lietuvos užsienio reikalų viceministro Justo Vinco Paleckio vizito į Maskvą atšaukimą.
Lietuva, kaip ir visa tarptautinė bendruomenė, nepripažįsta daugiau kaip prieš dešimtmetį nepriklausomybę paskelbusios Čečėnijos Respublikos Ičkerija ir laiko šią Šiaurės Kaukazo respubliką Rusijos dalimi. Tačiau Lietuva yra prisijungusi prie tarptautinės bendruomenės raginimų taikiomis priemonėmis spręsti konfliktą Čečėnijoje.
Per karinius konfliktus su Rusijos kariuomene, kurių pirmasis vyko 1994-1996 metais, o antrasis prasidėjo 1999-aisiais ir vyksta iki šiol, Čečėnijoje žuvo šimtai tūkstančių čečėnų kovotojų, civilių gyventojų ir Rusijos karių.
BNS
