Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė
Praėjusieji metai profesinėje srityje buvo sunkūs ir sudėtingi, kadangi su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos kolektyvu buvome iškėlę sau naujų užduočių - įsigilinti į vaikų galimo seksualinio išnaudojimo globos namuose mastą ir problemas, išanalizuoti galimybes įrengti vadinamuosius ,,gyvybės langelius" - juose būtų galima saugiai palikti nenorimus auginti vaikus. Be to, reikėjo išanalizuoti vaikų dalyvavimo kontrabandoje situaciją, brolių ir seserų neišskyrimo principo taikymą įvaikinimo ir globos nustatymo atvejuose, pateikti sprendimo būdus dėl aprūpinimo socialiniu būstu šeimas, norėjosi visuomenei pateikti išvadas dėl gausių šeimų, įrodant, kad vaikai gausiose šeimose gimsta ne turint tikslą gauti išmokas vaikams ir kt. Visi šie darbai buvo atlikti ir, be abejo, padedant visuomenės informavimo priemonėms - jų rezultatai pasiekė visuomenę, buvo pasiekti užsibrėžti tikslai.
Gautų skundų, kreipimųsi, prašymų elektroniniu paštu ir interneto svetainėje gaunamų klausimų skaičius, lyginant su 2007 metais, padidėjo 3 kartais, o palyginti su 2004 metais - net 15 kartų. Tokie rezultatai džiugina, tai rodo, kad visuomenė darosi neabejinga vaikams ir jų problemoms. Ypatingai džiugu, kad tapo populiari mūsų įstaigos internetinė svetainė, kurioje dažnai pateikiami paklausimai ir patys vaikai prašo pagalbos.
Asmeninėje srityje, rodos, nieko ypatingo nenutiko. Reikia pasidžiaugti, kad vyras, dukros ir žentai, anūkai - visi sveiki, šiandien visi dar turi darbus. Ypatingai džiugina mūsų šeimos narių sportininkų pergalės - dukra Rūta tapo Lietuvos moterų rankinio rinktinės nare, anūkas Dominykas pasiekė ženklių laimėjimų futbole. Džiaugiuosi, kad pernai, po 8 metų pertraukos, įveikiau baimę vairuoti automobilį. Buvo derlingi metai sode ir miške, paruoštų maisto atsargų užteks ilgam.
Kadangi daug kalbama, jog ateinantys metai bus sunkūs, o materialiniai nepritekliai išryškina dvasines problemas, labai norėčiau, kad net šioje situacijoje šeimos skirtų ypatingą dėmesį vaikams (ne tik saviems, bet ir kaimynų, draugų ar net nepažįstamų žmonių), kad padėtų, užtartų ar net paprasčiausiai užjaustų, kai vaikui to labai reikia. Norėčiau tikėtis, kad globos namų darbuotojai mylėtų prižiūrimus vaikus kaip savo, kad būtų mažiau smurto šeimose ir tarp pačių vaikų, kad vaikai pradėtų labiau gerbti suaugusius... Visi šie norai atrodo tokie paprasti, jie gali būti įgyvendinami, jei labai to norisi.
